Fizinio asmens bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
331 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
'''Fizinio asmens bankrotas''' – tai teisinė procedūra, kuria skolininkas deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t.y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindinis bankroto tikslas – likviduoti visą skolininko turtą, paskirstyti gautas lėšas (bei gaunamas mėnesines pajamas) kreditoriams, siekiant per tam tikrą laikotarpį atsikratyti beviltiškų skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo. <br />
<br />
Fizinių asmenų bankroto teisė yra numatyta 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Lietuvoje šiuo metu fizinio asmens bankroto įstatymas nėra priimtas.
Fizinių asmenų bankroto teisė yra numatyta 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Šis potvarkis suteikia valstybės-narės piliečiams galimybes atlikti fizinių asmenų bankroto procedūras kitoje valstybėje-narėje. Tokiu būdu įteisintas atleidimas nuo skolų yra pripažįstamas ir valstybės, kurios pilietybę turi skolininkas, teismuose. Skolininko kreditoriai negali apskųsti šio sprendimo.
<br />
Lietuvoje šiuo metu fizinio asmens bankroto įstatymas nėra priimtas.
== Bankroto istorija ==
Žodis [[bankrotas]] kilo iš senovės lotynų „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t.t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t.y. sulaužytas suolas.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu