Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 27: Eilutė 27:
bendrąjį ir muzikinį ugdymą, sudaro sąlygas mokiniui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius. Bendrosios programos atitinka pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartus, o muzikinės programos parengtos artimai bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atitinkamų katedrų specialistais. Mokiniai, sėkmingai išlaikę abitūros ir muzikinio parengimo egzaminus, gauna brandos atestatus ir yra pasirengę studijuoti muzikinio profilio aukštosiose mokyklose. Nepasirinkus muziko kelio, išlieka galimybė studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje arba kolegijoje.
bendrąjį ir muzikinį ugdymą, sudaro sąlygas mokiniui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius. Bendrosios programos atitinka pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartus, o muzikinės programos parengtos artimai bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atitinkamų katedrų specialistais. Mokiniai, sėkmingai išlaikę abitūros ir muzikinio parengimo egzaminus, gauna brandos atestatus ir yra pasirengę studijuoti muzikinio profilio aukštosiose mokyklose. Nepasirinkus muziko kelio, išlieka galimybė studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje arba kolegijoje.


Konservatorijoje veikia 11 muzikos metodinių grupių:
== Skyriai ir specialybės ==

Šiuo metu Vilniaus konservatorijoje yra

* Muzikos skyrius:
Fortepijono
** Choro dirigavimas;

** Fortepijonas:
Styginių instrumentų
** Vargonai;
** Muzikos teorija ir kompozicija:
Muzikos teorija- kompozicija (planuojama priimti ir į etnomuzikologijos specializaciją)
Liaudies instrumentų - akordeono
** Pučiamieji instrumentai;
Chorinio dirigavimo- vargonų
** Styginiai instrumentai:
Dainavimo
** Liaudies instrumentai;
Populiariosios muzikos
** Akordeonas:
Pučiamųjų- mušamųjų instrumentų
** Estradinė muzika;
Bedrosios teorijos
* Bendrojo lavinimo skyrius.
Bendrojo fortepijono
Bendrojo ugdymo
Humanitarinių dalykų
Tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų
Koncertmeisterių


== Direktoriai ==
== Direktoriai ==

23:23, 9 balandžio 2011 versija

Vilniaus konservatorija

Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija – vidurinė muzikos mokykla Vilniuje. 19441967 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumas, nuo 1967 m. – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla. 2004 metais reorganizuota į vidurinę muzikos mokyklą.

Trumpa mokyklos istorijos apžvalga

Mokyklos istorija prasideda 1940 m. lapkričio mėn. 9 dieną, kai įkuriama muzikos mokykla. Ji įsikūrė kampiniame Skapo gatvės name. Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Švietimo reformos keitė mokyklos statusą ir pavadinimą. 1949 metais, mirus kompozitoriui J.Tallat-Kelpšai, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas. Iki 1967m. mokykla buvo vadinama Vilniaus J.Tallat- Kelpšos muzikos technikumu, o nuo 1967m. – Vilniaus J.Tallat- Kelpšos aukštesniąja muzikos mokykla.

Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Pirmasis direktorius buvo Jonas Bendorius. 1945-1949 metais vadovavo Konradas Kaveckas. 1949-1966 metais – Antanas Karosas. 1966-1985 metais – Petras Juodelė. 1985-1998 metais – Mikalojus Novikas. 1998-2004 metais – Laimis Vilkončius. 2004 - dabar – Doleroza Pilikauskienė.


Mokyklos misija visą veiklos laikotarpį buvo nukreipta dviem kryptimis: parengti absolventus muzikos studijoms aukštosiose šalies mokyklose ir darbui pagal pasirinktą specialybę. Studijos buvo organizuojamos dviem pakopomis. Pirmoji – baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, antroji – įgijusiems brandos atestatą. Kintant studentų skaičiui, mokykloje buvo rengiami profesionalūs visų specialybių muzikai: atlikėjai ir teoretikai. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla tapo viena pagrindinių būsimųjų Lietuvos muzikos akademijos studentų rengėjų. 2005m. išleista paskutinė, 12-oji (nuo 1993m.), arba 9-oji (nuo 1997m), aukštesniojo mokslo diplomantų laida. Išduotas paskutinis -1213-asis - diplomas. Per J.Tallat- Kelpšos mokyklos egzistavimo metus parengta per 4,5 tūkstančio specialistų. Čia mokėsi žymūs menininkai: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Lionginas Abarius, Vaclovas Paketūras, Vytautas Barkauskas, Benjaminas Gorbulskis, Antanas Rekašius, Genovaitė Vanagaitė, Algimantas Raudonikis, Povilas Dikčius. 1993 metais LR Kultūros ir švietimo ministro įsakymu Vilniaus kultūros mokykla ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos mokykla buvo sujungtos į vieną mokyklą, pavadintą Vilniaus konservatorija. Mokyklos statusas išliko. Tokia kardinali reforma buvo įvykdyta siekiant optimizuoti lėšų bei turimos bazės panaudojimą: vienoje mokykloje trūko mokinių, o kita nebetilpo sumažėjusiose patalpose (po Restitucijos akto priėmimo dalis Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos užimamų patalpų buvo perduota Jėzuitų bendruomenei). Sujungimas įvyko ne bendruomenių susitarimo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, todėl naujoji struktūra nesuartino mokyklų. Vykdant švietimo reformą buvo nuspręsta, kad Vilniaus konservatorija vėl skils į dvi dalis: Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir vidurinę muzikos mokyklą. 2004 m. liepos 1 d. Vilniaus konservatorija buvo reorganizuota išdalijimo būdu į Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir Vilniaus konservatoriją - vidurinę muzikos mokyklą (dabar Vilniaus Juozo Tallat- Kelpšos konservatorija). Direktore paskirta Doleroza Pilikauskienė.

Šiandien Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija - vidurinė muzikos mokykla, kuri suteikia mokiniui visavertį bendrąjį ir muzikinį ugdymą, sudaro sąlygas mokiniui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius. Bendrosios programos atitinka pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartus, o muzikinės programos parengtos artimai bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atitinkamų katedrų specialistais. Mokiniai, sėkmingai išlaikę abitūros ir muzikinio parengimo egzaminus, gauna brandos atestatus ir yra pasirengę studijuoti muzikinio profilio aukštosiose mokyklose. Nepasirinkus muziko kelio, išlieka galimybė studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje arba kolegijoje.

Konservatorijoje veikia 11 muzikos metodinių grupių:


Fortepijono

Styginių instrumentų Muzikos teorija- kompozicija (planuojama priimti ir į etnomuzikologijos specializaciją) Liaudies instrumentų - akordeono Chorinio dirigavimo- vargonų Dainavimo Populiariosios muzikos Pučiamųjų- mušamųjų instrumentų Bedrosios teorijos Bendrojo fortepijono Bendrojo ugdymo Humanitarinių dalykų Tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų Koncertmeisterių

Direktoriai

Nuorodos