Bezansonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
}} |
}} |
||
'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}})– miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. |
'''Bezansonas''' ({{fr|Besançon}}) – miestas rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Franš Kontė]] regiono ir [[Dubsas (departamentas)|Dubsas departamento]] centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. [[Mineralinis vanduo|Mineralinių vandenų]] kurortas. Nuo [[1691]] m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. |
||
==Istorija== |
==Istorija== |
19:33, 9 balandžio 2011 versija
Bezansonas pranc. Besançon | |
---|---|
Miestas iš oro | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Franš Kontė |
Departamentas | Dubsas (departamentas) |
Gyventojų | 128 400 |
Plotas | 65,05 km² |
Tankumas | 1 974 žm./km² |
Altitudė | 281 m |
Pašto kodas | 25000 |
Tinklalapis | www.besancon.fr |
Vikiteka | Bezansonas |
Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai.
Istorija
I amžiuje pr. m.e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. - arkivyskupijos centras. Nuo 1184 m. - Šventosios Romos imperijos laisvasis miestas. XIV a. priklausė Burgundijos kunigaikštystei. 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.
Architektūra
Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[reikalingas šaltinis] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.