Karolis Bžostovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
Prasidėjęs [[1831 m. sukilimas]] įtraukia į savo sukurį ir grafą Bžostovskį. Sukilimo pradžioje jis saugojo ginklų sandėlį Suvalkuose, vėliau dalyvavo kovose su [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos caro kariuomene]] prie [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], kur buvo sužeistas ir apdovanotas [[Virtuti Militari]] ordinu. Sukilimą numalšinus, pasitraukė į savo valdas. Didesnių caro valdžios represijų pavyko išvengti ir jis visą savo veiklą toliau skyrė ''Štabino respublikai''. Su aštuonių kaimų valstiečiais sudarė žemės nuomos sutartis, pagal kurias kiekviena baudžiauninkų šeima gavo vieno margo dirbamos žemės, kurioje turėjo ūkininkauti. Privalėjo taikyti sejomainą - kasmet viename iš keturių laukų auginti vis kitą kultūrą. Nuomą už žemę ėmė bulvėmis, todėl vienas iš laukų būdavo apsodintas šia daržove.
 
K. Bžostovskis dideles viltis siejo su kaimo pramone. Netoli gretimo [[CisasCisuvas|Ciso]] [[palivarkas|palivarko]] įrengė didžiausią Lenkijoje stiklo gamybos cechą, kuris gamino butelius ir kitą stiklinę tarą visai gubernijai. Specialistai buvo pakviesti iš gretimų [[Rytų Prūsija|Rytprūsių]], o darbininkais dirbo buvę baudžiauninkai. Stiklo fabriko administraciją su cechu jungė pirmoji Lenkijoje [[Telegrafas|telegrafo]] linija. Netrukus buvo įrengtas ir metalo liejimo fabrikas. Produkcija - namų apyvokos reikmenys, padargai, varpai ir net nesudėtingos žemės ūkio mašinos - buvo paklausi ne tik gubenijoje. Krašte statomam [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalui]] reikalingas metalines konstrukcijas taip pat liejo Bžostovskio liejykla. Iš centrinio sandelio Štabine produkcija kinkiniais buvo tiekiama į [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Gardinas|Gardiną]] ir [[Kaunas|Kauną]]. Gamybai buvo reikalingi kvalifikuoti darbininkai ir Karolis Bžostovskis įkūrė mokyklą, kurioje kai kuriuos dalykus dėstė pats. Nuo 1853 m. jo pavaldiniai tapo žemės savininkais, vietoj baudžiavos prievolės mokėdami [[činšas|činšą]].
 
Susirgęs grafas išvyko į Paryžių, kur ir mirė. Po jo mirties Štabino dvaras kartu su kaimo pramonės įmonėmis gavo valsčiaus teises. Palikti valdytojai verslininkauti nesugebėjo ir po aštuonerių metų dvaro skolos du kartus viršijo turto vertę. Buvo paskelbtas [[bankrotas]].
31 927

pakeitimai

Naršymo meniu