Apšvieta

Apie epochą žr. Švietimo amžius.

Apšvieta, arba apšviestumas - šviesos srautas tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui. Apšvieta matuojama specialiu prietaisu, vadinamu liuksmetru. Apšvieta paprastai žymima raide E, o jos matavimo vienetas yra liuksas:

$E={\frac {\mathrm {\Phi } }{\mathrm {S} }},$

kur

$\mathrm {\Phi }$ - šviesos srautas;

S - plotas.

$[E]={\frac {1lm}{1m^{2}}}=1lx.$

Ryšys su šviesos stipriu

Kai šviesa krinta statmenai paviršiui tai paviršiaus apšvieta yra tiesiog proporcinga šaltinio šviesos stipriui:

$E\sim \mathbf {I} .$

Be to paviršiaus apšvieta yra atvirkščiai proporcinga atstumo R nuo šaltinio iki apšviečiamo paviršiaus kvadratui:

$E={\frac {\mathrm {I} }{\mathrm {R^{2}} }}.$

Apšvieta priklauso nuo šviesos spindulių kritimo kampo. Kai spinduliai krinta statmenai, paviršiaus apšvieta yra didžiausia. Apšvietos priklausomybė nuo spindulių kritimo kampo išreiškiama formule:

$E={\mathrm {I} \over R^{2}}\cos i,$

kur

$\mathrm {I}$ - šaltinio šviesos stiprumas;

$\mathrm {R}$ - atstumas nuo paviršiaus iki šviesos šaltinio;

$\mathrm {i}$ - kampas tarp normalės ir krintančio į paviršių šviesos spindulio.