Liucernos kantonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablono pakeitimas using AWB
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Perteklinių parametrų išėmimas
Eilutė 21: Eilutė 21:
| pastokodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| telkodas =
| valstnumeriai = | valstnumeris =
| adresas =
| tinklalapis = http://www.lu.ch/ www.lu.ch
| tinklalapis = http://www.lu.ch/ www.lu.ch
| vikiteka = Canton of Lucerne
| vikiteka = Canton of Lucerne

07:11, 7 balandžio 2011 versija

Liucernos kantonas
vok. Luzern
Liucernos kantono herbas
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centras Liucerna
Rajonų skaičius 107
Gyventojų (7 pagal dydį) 363 475
Plotas 1 493 km²
Tankumas (7 pagal dydį) 243 žm./km²
Tinklalapis www.lu.ch
Vikiteka Liucernos kantonasVikiteka

Liucernos kantonas (vok. Luzern) yra vidurio Šveicarijos kantonas. Jame gyvena 363 475 žmonės (2007 m.) iš kurių 57 268 (arba 15.8 %) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Liucerna.

Geografija

Liucerna yra vidurio Šveicarijoje. Per kantoną teka Roisas ir Mažoji Emė. Kantonas yra šiauriniuose Urnerio Alpių šlaituose. Aukščiausias taškas yra Brienzer Rothorn (2350 m). Kantono plotas yra 1,493 km².

Istorija

Kantoną sudaro Liucernos miesto iki 1415 m. sutartimis, ginklu ir pinigais įgytos žemės. Kantonas įstojo į Šveicarijos federaciją 1332 m. Liucerna trumpai bandė atsiskirti nuo Šveicarijos 1841-1847 m. per Zonderbundo karą, bet federalinė armija laimėjo.

Ekonomika

Liucerna ir Liucernos ežeras nuo Piloto kalno

Apie 90 % Liucernos kantono ploto yra produktyvi žemė. Žemės ūkis svarbiausias pajamų šaltinis, bet pramonė irgi svarbi. Svarbiausios žemės ūkio šakos yra javai, vaisiai ir galvijai. Pramonė gamina tekstilę, mašinas, tabaką, popierių, apdirba medį.

Liucernos kantonui labai svarbus turizmas. Liucerna yra vartai į Alpių vasaros kurortus, dauguma transporto tarp Italijos ir Vokietijos vyksta pro čia.

Gyventojai

Dauguma gyventojų vokiečiai (2000 m. 89 %)[2] ir Romos katalikai (71 %). Yra protestantų mažuma (12 %)[3].

Išnašos

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva