Namanganas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 40°58′00″ š. pl. 71°34′00″ r. ilg. / 40.96667°š. pl. 71.56667°r. ilg. / 40.96667; 71.56667 (Namanganas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Aibot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: be:Горад Наманган
Eilutė 44: Eilutė 44:


[[ar:نمنغان]]
[[ar:نمنغان]]
[[be:Горад Наманган]]
[[bg:Наманган]]
[[bg:Наманган]]
[[da:Namangan]]
[[da:Namangan]]

23:25, 27 kovo 2011 versija

Namanganas
uzb. Namangan, Наманган
Namanganas
Namanganas
40°58′00″ š. pl. 71°34′00″ r. ilg. / 40.96667°š. pl. 71.56667°r. ilg. / 40.96667; 71.56667 (Namanganas)
Laiko juosta: (UTC+5)
Valstybė Uzbekijos vėliava Uzbekija
Vilajetas Namangano vilajetas
Rajonas rajonas
Įkūrimo data 1610 m.
Gyventojų (2009) 421 700
Altitudė 476 m

Namanganas – miestas Uzbekijos rytuose, į rytus nuo Taškento, Ferganos slėnio šiaurėje, prie Šiaurės Ferganos kanalo, vilajeto centras. 421700 gyventojų, aglomeracijoje – 647 500 gyventojų (2009 m.)

Istorija

XV a. minima Namangano gyvenvietė, XVIII a. valdė Kokando chanatas. Misto teisės nuo 1610 m. 1875 m. rugsėjo 26 d. miestą užėmė Rusijos imperijos kariuomenė, kuriai vadovavo generolas Michailas Skobelevas. XIX a. pabaigoje prasidėjo miesto ekonominis pakilimas, 1892 m. jau veikė 28 įmonės, kuriose dirbo 704 darbininkai. 1926 m. miestas nukentėjo nuo žemės drebėjimo.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2009 m.
1897 m.sur. 1910 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1979 m.sur. 1999 m. 2009 m.
62 000 75 500 80 000 123 000 201 000 376 000 421 700


Ekonomika

Išplėtotas naftos perdirbimas, elektrotechnikos (gaminami transformatoriai), chemijos, tekstilės (medvilnės valymas, šilko audinių gamyba), maisto (aliejus, pienas, vaisių ir daržovių konservai) pramonė, dailieji amatai. [1]

Yra Namangano oro uostas, geležinkelio stotis, veikia Gamtos istorijos muziejus, Muzikinis dramos ir komedijos teatras.

Šaltiniai

  1. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 20 psl.