Austrazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Pridėta kategorija "Prancūzijos istorinės valstybės" (naudojant HotCat) |
||
Eilutė 89: | Eilutė 89: | ||
[[Kategorija:Frankonija]] |
[[Kategorija:Frankonija]] |
||
[[Kategorija:Reino Frankonija]] |
[[Kategorija:Reino Frankonija]] |
||
[[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]] |
|||
[[als:Austrasien]] |
[[als:Austrasien]] |
22:11, 26 kovo 2011 versija
lot. Austrasia Austrazija | ||||
buvusi karalystė | ||||
| ||||
Austrazijos karalystė (mėlyna) 567 m. | ||||
Sostinė | Reimsas Mecas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Chlodvigo padalinimas | 511 m., 511 | |||
- Verdeno sutartis | 751 m. | |||
Austrazija (lot. Austrasia iš germanų Osterrik - rytų valstybė) - istorinė karalystė, viena iš keturių (vėliau trijų) Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės šiaurės rytuose, bet ji taip pat valdė dalį Akvitanijos ir Provanso. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Neustrija (Vakaruose) ir Orleano karalystė pietuose.
Austrazija apėmė frankų gyvenamas sritis aplink Reiną, Maasą ir Mozelį. Jos pirmoji sostinė buvo Reimsas, dėl ko karalystė dar vadinta Reimso karalyste. Vėliau sostinė perkelta į Mecą. Kiti žymiausi miestai buvo Kiolnas ir Tryras.
Raida
Nuo Chlodvigo I-ojo mirties 511 m. iki Pipino Jaunesniojo Austrazija buvo praktiškai savarankiška frankų valstybės dalis.
Karalystė valdė taip pat nugalėtų germanų genčių žemes: valdant pirmajam valdovui Toiderichui tik Alemanija, vėliau taip pat Tiuringija ir Bavarija. Prie Austrazijos kartais priskiriama ir Šampanė.
Karolingų laikais atiteko Vokietijai. Austrazijos vardas nustotas naudoti apie 843 m.
Karaliai
- Teuderikas I, 511–533
- Teudebertas I, 533–548
- Teudebaldas, 548–555
- Chlotaras I, 555–561
- Sigebertas I, 561–575
- Childebertas II, 575–595
- Teudebertas II, 595–612
- Teuderikas II, 612–613
- Sigebertas II, 613
- Chlotaras II, 613–623
- Dagobertas I, 623–634
- Sigebertas III, 634–656
- Childebertas Įvaikintasis, 656–661
- Chlotaras III, 661–662
- Childerikas II, 662–675
- Dagobertas II, 675–679
- Teuderikas III, 679–691
- Chlodvigas IV, 691–695
- Childebertas III, 695–711
- Dagobertas III, 711–715
- Chilperikas II, 715–717
- Chlotaras IV, 717–720
- Chilperikas II, 720–721 (again)
- Teuderikas IV, 721–737
- Childerikas III, 743–751