Smalvos: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Nuorodos: Perteklinių nuorodų išmetimas. |
S →Gyventojai: Ref + dem pagal TLE |
||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
{{dem|kolon= |
{{dem|kolon=4|till=300|inc=100|incmin=20 |
||
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti. |
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti. |
||
|1868|175|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|656|Смольве}}</ref> |
|1868|175|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|656|Смольве}}</ref> |
||
|1982|180|r1982=<ref name="LTE">{{LTE|10|257||Smalvos}}</ref> |
|1982|180|r1982=<ref name="LTE">{{LTE|10|257||Smalvos}}</ref> |
||
|1987|220|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|47||Smalvos}}</ref> |
|||
|2001|212 |
|2001|212 |
||
}} |
}} |
15:48, 24 kovo 2011 versija
Smalvos | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°38′31″š. pl. 26°21′40″r. ilg. / 55.642°š. pl. 26.361°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Turmanto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 212 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Смольве[1] |
Smalvos – bažnytkaimis Zarasų rajone, 11 km į pietvakarius nuo Turmanto. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai.
Yra Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (pastatyta 1857 m.) su varpine, biblioteka, kaimo salė. Smalvų kraštovaizdžio draustinis. II pasaulinio karo aukų kapinės. Atokiau nuo miestelio – Smalvykščio ežeras ir pelkė, 3 km į pietryčius – Smalvo ežeras.
Istorija
Apie Smalvų dvarą žinoma nuo 1580 m. Tada jis priklausė Keblauskams, 1600 m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. 1812 m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną, kuris veikė 1600–1832 m.
1920 m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti Vilniaus–Daugpilio geležinkelio liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių lapkričio 3 d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau lapkričio 5 d. jie vėl sugrįžo ir Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija paliko Smalvas lenkų pusėje, iki 1939 m. rudens.
Sovietmečiu buvo M. Melnikaitės kolūkio gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1920 m. | Smalvų valsčiaus centras | ? |
1920–1939 m. | Breslaujos apskritis | |
1939–1940 m. | Švenčionėlių apskritis | |
1940–1950 m. | Zarasų apskritis | |
1950–1981 m. | Smalvų apylinkės centras | Zarasų rajonas |
1981–198? m. | Smalvų apylinkė | |
1994– | Turmanto seniūnija | Zarasų rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m. | |||||
1868 m.*[1] | 1982 m.[2] | 1987 m.[3] | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|
175 | 180 | 220 | 212 | ||
| |||||
|
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 656 psl.
- ↑ Smalvos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 257 psl.
- ↑ Smalvos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 47
Nuorodos
- Smalvos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 642 psl.
- Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, 1 t., Vilnius: Mintis, 1989, 642. ISBN 5417028649