Daržinis poras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hr:Poriluk
S r2.7.1) (robotas Pridedama: uk:Цибуля порей
Eilutė 88: Eilutė 88:
[[th:กระเทียมต้น]]
[[th:กระเทียมต้น]]
[[tr:Pırasa]]
[[tr:Pırasa]]
[[uk:Цибуля порей]]
[[ur:کراث]]
[[ur:کراث]]
[[vi:Tỏi tây]]
[[vi:Tỏi tây]]

17:38, 19 kovo 2011 versija

Allium porrum
Daržinis poras (Allium porrum)
Daržinis poras (Allium porrum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Česnakiniai
( Alliaceae)
Gentis: Česnakas
( Allium)
Rūšis: Daržinis poras
( Allium porrum)

Daržinis poras (lot. Allium porrum) – česnakinių (Alliaceae) šeimos svogūninis augalas, artimas ropinių svogūnų ir česnakų giminaitis. Išauga iki 40 cm aukščio.

Vertingos medžiagos ir gydomosios savybės

Kvapas švelnesnis, negu česnako. 100 g porų tėra 35 kcal. Ląsteliena gerina virškinimą.

Poruose yra vitaminų C, K ir folio rūgšties, mikroelementų kalio, kalcio, magnio, geležies ir mangano. Antibakterinis ir antioksidantinis poveikis atsiranda dėl sieros junginio alicino, jis lemia ir intensyvų poro kvapą bei skonį, kuris, beje, žadina apetitą.

Nuolat valgant porų iš organizmo valomi šlakai ir pasišalina skysčių sankaupos. Senovės Graikijoje porų duodavo apsinuodijus maistu.

Istorija ir tradicijos

Šaltiniai byloja, kad porais buvo maitinami Egipto piramidžių statytojai. Senovės graikai irgi juos augino, pasakojama apie padažą, gamintą iš minkšto sūrio, sutrinto česnako, alyvų aliejaus, porų ir medaus. Graikų dainiai tikėjo, kad nuo porų sėklų gerėja jų balsas. Prisiekusiais porų gerbėjais save laikė Homeras ir romėnų imperatorius Neronas. Į vidurio ir šiaurės Europą porai atkeliavo gerokai vėliau, iš Italijos. Poras puošia netgi Velso herbą.

Naudojimas

Žieminiai porai naudojami kaip daržovės, o plonesni vasariniai – kaip prieskonis verdant sultinius ir sriubas. Jais galima keisti ropinius svogūnus.

Tinkamų valgyti porų baltoji dalis turi būti tvirta, o žalioji nesuvytusi. Porai ilgiau išlieka švieži laikomi vėsiame rūsyje ar pavėsingame balkone.

Porai neretai pertręšiami, todėl vertėtų žinoti, kaip buvo auginami.

Prieš ruošiant porus pirmiausiai reikia nupjauti tamsiai žalius kietus jų lapus. Paskui įpjauti išilgai ir gerai išplauti, nes tarp lapų būna žemės.

Jei liko susmulkinto poro, laikytas maišelyje šaldytuve jis tiks vartoti porą trejetą dienų. Neplautas poras ilgiau išliks šviežias.

Didesnį porų kiekį galima nuplauti, supjaustyti, porai minučių įmesti į verdantį pasūdytą vandenį, o išgriebtus užšaldyti.

Porai nelaikomi rafinuota daržove, bet suteikia pikantišką skonį picai ar daržovių pyragui, tinka ir egzotiškiems patiekalams, pavyzdžiui, saldžiarūgščiam padažui. Puikus derinys – porai ir sūris. Skanu ir sveika – mišrainė iš žalių porų, obuolių ir morkų. Gardu ir trintos porų sriubos.