Rugiuose prie bedugnės

Rugiuose prie bedugnės

Autorius(ė)	Jerome David Salinger
Žanras	romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas	The Catcher in The Rye
Šalis	JAV
Kalba	anglų kalba
Išleista	1951
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a)	Povilas Gasiulis
Leidykla	Alma Littera
Išleista	2007
Viršelis	-
Puslapių	270
ISBN 9986-02-770-5

Rugiuose prie bedugnės (angl. The Catcher in the Rye) – Džeromo D. Selindžerio romanas, išleistas 1951 metais JAV. Knyga išversta į daugelį kalbų, kasmet parduodama apie 250 tūkst. egzempliorių, iš viso parduota apie 65 mln.

Kūrinys, iš pradžių orientuotas į suaugusiuosius, susilaukė didžiulio pasisekimo tarp jaunimo. Dabar „Rugiuose prie bedugnės“ labai dažnai įtraukiama į mokyklų mokymo programas, ji - viena iš moksleiviams rekomenduojamų perskaityti knygų. Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Holdeno išgyvenimai Niujorke, pasaulis iš paauglio perspektyvos.

Kūrinys dažnai kritikuojamas dėl savo neliteratūrinės kalbos, per daug atviro ir vulgaraus paauglių minčių bei santykių reiškimo. Dėl šių priežasčių knyga kai kuriuose kraštuose buvo uždrausta, tačiau tai lėmė, jog Holdenas tapo visų pasaulio jaunuolių, o ypač berniukų, maištavimo simboliu. Jie tapatino save su knygos herojumi, kuris puikiai supranta paauglių bėdas, mąstymą, pasaulėžiūrą. Kiekvienas berniukas Holdene matė save, Holdenas buvo kiekvienas pasaulio paauglys.

Veikėjai

Holdenas Kolfildas (Holden Caulfield) yra pagrindinis veikėjas ir istorijos pasakotojas. Jis - septyniolikmetis, pasakojantis apie laiką, kai jam buvo šešiolika metų. Pasakojimas prasideda nuo to, kai pašalina iš mokyklos Pencey Prep. Holdenas - protingas ir jautrus, bet pasakoja cinišku, ironišku balsu. Jis mano, kad visas pasaulis yra veidmainiškas, nedoras ir toks bjaurus, jog sunku jį pakęsti.

Allie Caulfield buvo Holdeno jaunesnysis brolis, miręs nuo leukemijos, kai Holdenui buvo trylika metų. Allie'as buvo mielaširdis, švelnus, atidus, protingas ir labai rūpestingas. Allie'as ir Holden'as buvo labai artimi. Allie'o mirties naktį Holden'as išdaužė visus langus šeimos garaže plikais kumščiais, kurie niekada galutinai nesugijo. Dėl šio susižalojimo Holdenas daugiau negali suspausti kumščio savo dešiniąja ranka.

Phoebe Caulfield yra Holden'o jaunesnė sesuo, kurią jis garbina. Kai ji buvo ketvirtokė, Holdenas paliko Pencey Prep mokyklą. Jis seserį laiko tobulumo ir nekaltumo pavyzdžiu ir įsiunta pamatęs grafitus jos mokykloje, kuriuose rašoma: „Fuck you“. Jis bijo, kad mokyklinukai pamatys ir tai paveiks jų gerumą bei nekaltumą. Kai kuriais atvejais sesuo gali būti net brandesnė už brolį - ji kritikuoja jį už vaikiškumą.

D. B. Caulfield yra Holden'o vyresnis brolis ir gyvena Holivude, kur jis dirba scenaristu. Holden'as niekina D.B. profesiją, ir vadina savo brolį "veidmainiu", nes kinas yra vien apgaulė. Holden'as teigia, kad niekina kiną, bet knygoje jis diskutuoja apie filmus ir ne visada iš blogosios pusės.

Trumpas siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Įvykiai, pasakoti Holden'o, vyksta nedaug dienų po iškritimo iš mokyklos ir prieš pat Kalėdas. Istorija prasideda šeštadienį po semestro Pencey Prep mokykloje Agerstown, Pensilvanija. Pencey yra Holden'o ketvirta mokykla; jis jau buvo išmestas iš kitų trijų. Jis gavo nepatenkinamus pažymius keturiuose iš penkių dalykų kuriuos jis mokinosi. Jam pranešama, kad jis sugrįš namo į Manhateną iki trečiadienio, tai yra trimis dienomis ankščiau nei prasidės Kalėdų atostogos. Jis aplanko savo pagyvenusį istorijos mokytoją, Poną Spencer'į, kad su juo atsisveikintu, bet kai Spencer'is bando papeikti jį už jo blogą mokymasi, Holden'as susierzina.

Grįžęs atgal į mokyklos miegamąjį, Holden'as vis dar yra susierzinęs ir jam užkliūna, nehigieniškas kaimynas, Ackley, ir kambariokas, Stradlater. Stradlater'is leidžia vakarą su Jane Gallagher, mergaite, kuria Holden vis dar žavisi. Vakarėjant, Holden'as vis daugiau ir daugiau jaudinasi dėl Stradlater'io išėjimo su Jane, ir kai Stradlater'is sugrįžta, Holden'as priekabiai pradeda klausinėti jog ar jis mylėjosi su Jane. Stradlater'į erzina Holden'as. Jis įniršta ir puola Holden'ą. Stradlater'is priremia Holden'ą ir sukruvina jam nosį. Holden'as nusprendžia, kad jam jau iki gyvo kaulo įgriso Pencey ir jis grįš į Manhateną trimis dienomis ankščiau, pabus viešbutyje, o jo tėvai nežinos, jog jis išmestas ir sugrįžta ankščiau.

Traukinyje į Niujorką, Holden'as sutinka vieno iš Pencey mokinių motiną. Nors jis mano, kad šis studentas yra „šunsnukis“, jis teigia moteriai, koks drovus yra jos sūnus ir kaip jį ten visi gerbia, ir, kad kai jam siūloma gerti jis visuomet atsisako. Kai jis atvyksta į Penn stotį, jis įeina į telefono būdelę ir galvoja kam paskambinti, bet dėl įvairių priežasčių niekam neskambina. Jis pasigauna taksi ir klausinėja taksisto Horwitz, kur dedasi antys Centriniame Parke, kai vanduo ten užšąla, bet jo klausimai erzina Horwitz. Holden'as nuvyksta į Edmont Viešbutį, kur jis prisiregistruoja.

Nuo jo kambario Edmont'e, Holden'as gali matyti į kas dedasi kituose kambariuose, kitame namo sparne. Jis stebi vyriškį, besimaunanti šilkines kojines, aukštus pakulnius, liemenėlę, korsetą, ir vakarinę suknelę („Matyt žmogus buvo transvestitas“, - pagalvoja jis). Jis taip pat mato vyrą ir moterį kitame kambaryje vienas kita maitinančius, ir bepalevos isteriškai besijuokiančius. Jis interpretuoja poros elgesį kaip seksualinį žaidimą. Po poros cigarečių, jis paskambina Faith Cavendish, merginai, kuri jam niekada nepatiko, bet kieno numerį jis gavo iš pažįstamo Prinstone. Holden'as mano, kad jis galės gauti sekso su ja, nes ji yra striptizo šokėja. Jis paskambina jai, iš pradžių ji susierzina, kad jai tokiu vėlyvu metu skambina kažkoks nepažįstamasis, ji galų gale sutinka susitikti kitą dieną.

Holden'as tingi laukti tai nueina žemyn į barą vestibiulyje ir sėdi už stalo, bet padavėjas supranta, kad jis yra nepilnametis, neaptarnauja jo. Jis pradeda flirtuoti su trimis moterimis jau peržengusiomis ketvirtą dešimtį metų, kurios artrodo, lyg butu iš kito miesto, ir joms terūpi pamatyti čia kokia nors garsenybę. Vis dėlto, Holden'as pašoka su ja, ir jam ji pradeda patikti, dėl to, jog ji beprotiškai gerai šoka. Po dar trupučio flirto, jos išeina, palikdamos jam sumokėti visa jų sąskaitą.

Iš ėjas iš vestibiulio jis pradeda galvoti apie Jane Gallagher ir kaip jie susipažino. Jie susitiko leisdami vasaros atostogas Meine, žaisdami golfą. Kaip jie laikėsi susikibę už rankų žiūrėdami filmus kino teatruose. Vieną popietę žaisdami „checkers“ žaidimą, pamatė, jog atvyko Jane tėvas. Kai jis vėl išvyko ji pradėjo verkti. Holden'as priartėjo prie jos ir pabučiavo ją per visa jos veidą, bet ji nesileido bučiuojama į lūpas.

Holden'as palieka Edmont viešbutį ir pasigavęs taksį važiuoja į Ernie džiazo klubą, Grinvičo Kaime. Vėl, jis klausinėja taksisto, kur dedasi antis Centriniame Parke, kai vanduo užšąla, šis taksistas dar labiau susierzina negu pirmasis. Holden'as sėdi vienas už stalo Ernie ir stebi kitus lankytojus. Jis susiduria su Lillian Simmons, viena iš jo vyresnio brolio ankstesnių draugių, kuri kviečia jį atsisėsti su ja ir jos draugu. Holden'as atsako, kad jis turi kažką pasitikti, ir grįžta atgal į Edmont viešbutį.

Maurice'as, lifto operatorius Edmont'e, pasiūlo Holden'ui prostitutę už penkis dolerius, Holden'as sutinka. Jauna mergina, atvyksta į jo kambarį. Ji pradeda vilktis savo suknele, bet Holdenas pasijunta suglumęs ir bando užmegzti su ja pokalbį. Jis tvirtina, kad jis neseniai patyrė stuburo operaciją ir nėra pakankamai atsigavęs, kad galėtu mylėtis su ja, bet jis siūlo užmokėti jai bet kokiu atveju. Prostitutė atsisėda jam ant kelių, tada jis paduoda jai penkis dolerius ir išprašo pro duris. Ji sugrįžta su Maurice, kuris reikalauja dešimt dolerių, o ne penkių. Kai Holden'as atsisako užmokėti, Maurice'as smogia jam į skrandį ir palieka jį ant grindų, tuo metu, kai prostitutė paima penkis dolerius iš jo sulenkiamos piniginės.

Holden'as pabunda dešimtą valandą sekmadienį ir kviečia Sally Hayes, patrauklią mergaitę, kuriai jis skyrė pasimatymą praeityje. Jie susitaria susitikti Brodvėjaus žaidimo aikštėje. Jis pusryčiams valgo sumuštinį bare, kuriame jis kalbasi su dviem vienuolėmis apie ir Romeo ir Džiulietą. Jis duoda vienuolėms dešimt dolerių. Jis bando paskambinti Jane Gallagher telefonu, bet jos motina pakelia telefono ragelį, ir jis padeda ragelį. Jis pasiima taksį į Centrinį Parką, kad pamatytu savo jaunesnę seserį, Phoebe, bet jos nėra ten. Jis padeda vienai iš Phoebe mokyklos draugių apsimauti pačiūžą, ir mergaitė sako jam, kad Phoebe galėtų būti Gamtotyros Muziejuje. Nors jis žino, kad Phoebe's klasė nebus muziejuje sekmadienį, bet jis eina ten bet kokiu atvėju, bet kai jis pasiekia muziejų, jis nusprendžia neiti ir vietoj to pasigauna taksi ir važiuoja į Biltmore Viešbutį, kad pasitiktų Sally.

Holden'as ir Sally eina į žaidimą, ir Holden'as yra susierzines, kad Sally kalba su berniuku, kurį ji pažįsta nuo Andover laikų. Sally pasiūlo jiems pačiuožinėti. Jie abu neturi pačiūžų ir nusprendžia gauti stalą vietoj to. Holden'as bando paaiškinti Sally, kodėl jis yra nelaimingas mokykloje, ir iš tikrųjų primygtinai siūlo jai pabėgti su juo į Masačusetsą ar Vermontą ir gyventi namelyje ant ratų. Kai ji atsisako, jis vadina ją „karališkuoju skausmų asile“ ir juokiasi iš jos, kai ji reaguoja piktai. Ji atsisako klausyti jo atsiprašymų ir paprašo, kad Holden'as išvyktų.

Holden'as vėl kviečia Jane, bet negauna jokio atsakymo. Jis kviečia Carl Luce, jaunuolį, kuris buvo Holden studentų patarėjas Whooton Mokykloje ir kuris dabar yra studentas Kolumbijos Universitete. Luce susitaria susitikti su juo po pietų, ir Holden'as eina į kino filmą prastumti laikui. Holden'as ir Luce susitinka Pintame Bare Seton Viešbutyje. Whooton, Luce kalbėjo atvirai su kai kuriais iš berniukų apie seksą, ir Holden'as bando įsitraukti į pokalbį. Bet jis susimauna, prakalbęs apie homoseksualus. Holden'as nuvyksta į barą išgerti ir klausosi pianisto su dainininku.

Ganėtinai išgėręs, Holden'as skambina Sally Hayes telefonu ir vapa apie jų Kūčių planus. Tada jis eina į Centrinį Parką, kur jis mėgo stebėti antis kai buvo vaikas. Parke jam pasidaro šalta ir jis nusprendžia nusėlinti į savo namus ir pasikalbėti su sese, Phoebe. Jis yra priverstas sutikti su Phoebe, kad jis buvo išvarytas iš mokyklos. Kai jis bando paaiškinti, kodėl jis neapkenčia mokyklos, ji kaltina jį kažko. Jis pasakoja jai savo fantaziją apie buvimą „stebėtoju rugiuose“, kuris gaudo mažus vaikus, kadangi jie yra netoli uolos krašto.

Holden'as kviečia savo ankstesnį Anglų kalbos mokytoją, poną Antolini, kuris sako Holden'ui, kad jis gali atvykti į jo butą. Ponas Antolini klausia Holden'o apie jo pašalinimą ir bando patarti jam apie jo ateitį. Holden'as negali paslėpti savo mieguistumo, ir ponas Antolini paguldo jį į lovą ant kušetės. Holden'ą pažadina ponas Antolini glostantis jo viršugalvį. Manydamas, kad ponas Antolini daro homoseksualią uvertiūrą, Holden'as pabėga iš jo buto ir kelias valandas miega ant suolo Didingoje Centrinėje stotyje.

Holden'as eina į Phoebe mokyklą ir siunčia jai raštelį, sakydamas, kad jis išvyksta namo ir ji turi su juo susitikti pietų metu muziejuje. Phoebe atvyksta, nešina lagaminu, pilnu drabužių, ir ji paprašo, kad Holden paimtų ją su savimi. Jis piktai atsisako, ir ji pradeda verkti, o vėliau atsisako kalbėti su juo. Jos žinojimas seks jį, jis eina į zoologijos sodą, ir paskui veda ją per parką į karuselę. Jis perka jai bilietą ir stebi jos sukimasį karuselėje. Pradeda smarkiai lyti, jis permirksta, bet jis visvien jaučiasi labai laimingas stebėdamas seserį laimingą karuselėje.

Holden 'as baigia savo apysaką sakydamas, kad jis nenori pasakoti apie tai, kaip jis ėjo namo, susirgo, ar kurią mokyklą jis lankys paskui. Jis neprasitaria ką galvoja apie visą istoriją, ar prisitaikys prie aplinkinių, bet jis tikrai žino, jog jam visada rūpės panelės.

Rašymo stilius

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Salinger'is vartoja šnekamąją ir gatvės kalbą, leisdamas pagrindiniam veikėjui pasakoti istoriją. Šis stilius, panaudotas visame romane, siejasi su naudojimu tariamai nerišlių minčių ir epizodų, panaudotų aiškiai atsitiktiniame mišinyje, bet iš tikrųjų labai suformuotame būde, kuris yra panaudotas, kad iliustruotų temą. Pavyzdžiui, kadangi Holden'as sėdi kėdėje jo studentų bendrabutyje, smulkūs įvykiai (tokie kaip knygų surinkimas ar žiūrėjimas į stalą) atsiskleidžia į ilgas diskusijas apie praeities patyrimą. Kritiškos apžvalgos sutiko, kad romanas tiksliai atspindėjo paauglišką šnekamosios kalbos laiko kalbą.

Interpretacija

Per dešimtmetį po jo publikacijos, buvo daugiau kaip 70 esės apie romaną, išspausdintą amerikiečių ir britų žurnaluose, po interpretacijų įvairove. Bruce Brooks pažymėjo, kad Holden'o požiūris yra tas pats gale, kadangi jis buvo pradžioje, kuri duoda suprasti trūkumą vystymosi istorijos nuo jaunos suaugusios grožinės literatūros atskyrimo. Antra, Louis Menand tvirtino, kad mokytojai skiria jį studentams dėl optimizmo gale, kad "susvetimėjimas yra tik fazė. " Tuo metu, kai Upokšniai teigė, kad Holden vaidina savo amžių, Menand pastebėjo, kad Holden galvoja kaip suaugęs su jo gebėjimu pamatyti per žmones aiškiai. Romanas buvo interpretuotas kaip turėjimas tiktai neigiamo atsakymo į socialines problemas, kurias jis reiškia. Kitame recenzijos tipe, jos filosofija buvo neigiamai palyginti su tuo Jean-Jacques Rousseau.

Prieštaravimai

Tarp 1961 ir 1982, „Rugiuose prie bedugnės“ buvo labiausiai cenzūruota knyga vidurinėse mokyklose ir bibliotekose Jungtinėse Valstijose. 1981, ji buvo ir labiausiai cenzūruota knyga ir antra labiausiai dėstyta knyga visuomeninėse mokyklose Jungtinėse Valstijose. Pagal Amerikos Bibliotekos Asociaciją, „Rugiuose prie bedugnės“ buvo 13-oji dažniausiai ginčytina knyga nuo 1990–2000. Ji buvo viena iš 10 labiausiai ginčytinų knygų 2005.jie yra nevykeliai

Mark David Chapman, kuris nužudė John Lennon, pasak policijos, nešėsi būtent šią knygą. John Hinckley, Jr., kuris bandė nužudyti Prezidentą Ronald Reagan 1981 metais, taip pat buvo apsėstas šios knygos.