Romos Katalikų Bažnyčia

Šventojo Petro bažnyčia Romoje

Šventojo Petro statula

Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) - pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje. Pagal Statistical Yearbook of the Church šiai Bažnyčiai 2004 m. pabaigoje priklausė 1 098 366 000 žmonių iš bendro, Jungtinių Tautų pateikto, 6 388 500 000 pasaulio gyventojų. Tai didžiausia pasaulio vieningą organizaciją turinti religija. Bažnyčiai vadovauja popiežius, Romos vyskupas, kuriuo šiuo metu yra Benediktas XVI. Katalikų bažnyčia taip pat apima 23 unitų arba Rytų apeigų bažnyčias.

Romos Katalikų Bažnyčia apibrėžia save taip: „Katalikų Bažnyčia, kuriai vadovauja Petro įpėdinis“ – t. y. popiežius – „ir komunijoje su juo esantys vyskupai.“ Bažnyčia moko, kad ji yra įkurta Jėzaus Kristaus žmonijos išgelbėjimui.

Istorija

Žodis katalikas kilęs iš graikų kalbos būdvardžio καθολικός, katholikos, iš frazės „kath' holou“, sudarytos iš kata „apie“ + holos „visuma“ kilmininko, pažodžiui apie visumą, laisvai verčiant „universalus“. Bažnyčios naudojančios šį žodį savo pavadinime tuo tiesiogiai nurodo, kad pretenduoja būti viena, visuotine Kristaus įkurta Bažnyčia. Katalikų Bažnyčia nuolat vadina save šiuo vardu, mažiausiai nuo II amžiaus pradžios, kai sąvoka Katalikų Bažnyčia pradedama minėti Šv. Ignacijaus iš Antiochijos raštuose.

Maždaug apie 100 m. kaip miesto ir apylinkių krikščionių bendruomenės vadovai iškilo dabartiniai Bažnyčios hierarchai - vyskupai. Per pirmuosius tris amžius susiformavo bažnytinės provincijos. Bažnytinė provincija apima keletą vyskupijų ir jai vadovauja metropolitas arba arkivyskupas. Katalikų bažnyčioje metropolitai savo reikšmę prarado ir liko tik kaip formalus titulas. Iki 451 m. išsiskyrė penki „svarbūs“ metropolitai, kurie tapo patriarchais (Romos, Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės).

Išnašos

Tridento Bažnytinis susirinkimas

Vos per keliolika metų reformacija Europoje pasiekė reikšmingų laimėjimų. Katalikų bažnyčia prarado daugiau kaip trečdalį valdų, o nemažai tikinčiųjų priėmė įvairių srovių protestantų tikėjimus. Krikščionių bažnyčia skilo antrą kartą, smuko popiežiaus ir jam pavaldžių pasauliečių valdovų autoritetas.Katalikų bažnyčia kovojo prieš reformacijos plitimą, stengėsi atsinaujinti. XVI a. vyduryje sušauktas Tridento Bažnytinis Susirinkimas patvirtino neginčijamą popiežiaus bei Bažnyčios autoritetą. Pranešta, kad tikėjimo pagrindas yra ne tik Šventasis Raštas, bet ir Bžnyčios priimami nutarimai. Protestantai paskelbti eretikais, sudarytas draudžiamųjų knygų sąrašas - indeksas. Vieninteliu teosėtu Biblijos leidimu laikomas lotyniškasis variantas, o ją aiškinti gali tik dvasininkai. Išliko kunigų celibatas, įsakyta stebėti jų elgesi, itin kruopščiai tikrinti būsimuosius dvasininkus. Uždrausta pardavinėti indulgencijas, tačiau pabrėžiama, jog Bažnyčia vaidina pagrindinį vaidmenį tikinčiųjų sielų išganyme. Prieš protestantus [rasidėjusi veikla vadinama kontrreformacija.