Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S ref Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas T4. using AWB |
S →Nuorodos: ref Lietuviškoji tarybinė enciklopedija T9. using AWB |
||
Eilutė 67: | Eilutė 67: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* {{LTE|9|263||Punia}} |
|||
* {{GSSRI|4|246|Пуне}} |
* {{GSSRI|4|246|Пуне}} |
||
* {{ESBE|25a|084/84324|Пуне|784}} |
* {{ESBE|25a|084/84324|Пуне|784}} |
18:37, 9 kovo 2011 versija
Punia | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaizdas:Punia.gif | ||||||||||||||||
54°30′40″š. pl. 24°06′00″r. ilg. / 54.511°š. pl. 24.100°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Punios seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 809 | |||||||||||||||
Vikiteka | Punia | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Пуне[1][2] |
Punia – gyvenvietė Alytaus rajone, 3 km į vakarus nuo kelio Druskininkai–Jieznas, dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra Punios pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64057). Stūkso vienas didžiausių šalyje Punios piliakalnis (arba Margio kalnas, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas; Punios girininkija yra Panemuninkuose. Punios kraštovaizdžio draustinis.
Istorija
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos.
Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie 1400 metus tai buvo Punios pilis, kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. XVI amžiaus pradžioje gautos Magdeburgo teisės, XVI a. viduryje Punios pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli dvaro rūmai (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę Gonsevskiams, tuo metu valdžiusiems Punią.
Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.
Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius).
1998 m. patvirtintas dabartinis Punios herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XIV–XV a. | Punios valsčiaus centras |
XVIII a. | Punios seniūnijos centras |
1919 m. | Punios valsčiaus centras |
sovietmetis | Punios apylinkė (kurį laiką jos centras) |
1995–2002 m. | Punios seniūnija |
nuo 2002 m. | Punios seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė
Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).
Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).
Legendos
Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ir Maironis eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
BUTRIMONYS – 11 km | ||||||||||
ALYTUS – 13 km |
Šaltiniai
- ↑ Пуне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25А (50) : Простатит — Работный дом. С.-Петербургъ, 1898., 784 psl. (rus.)
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 246 psl.
Nuorodos
- Punia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 263 psl.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 246 psl.
- Пуне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25А (50) : Простатит — Работный дом. С.-Петербургъ, 1898., 784 psl. (rus.)
- Punia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 380 psl.
- Punios tinklalapis
- Istorija ir herbas
|