Dielektrikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.2) (robotas Pridedama: eo, fa, he, hi, io, vi
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ht:Dyelektrik
Eilutė 38: Eilutė 38:
[[he:חומר דיאלקטרי]]
[[he:חומר דיאלקטרי]]
[[hi:परावैद्युत]]
[[hi:परावैद्युत]]
[[ht:Dyelektrik]]
[[io:Dielektriko]]
[[io:Dielektriko]]
[[it:Isolante elettrico]]
[[it:Isolante elettrico]]

10:03, 8 kovo 2011 versija

Dielektrikas – medžiaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisvų elektros krūvių. Tačiau dielektriką veikiant elektriniu lauku, esantys surištieji krūviai (atomuose ir molekulėse) labai nežymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko šaltiniu.

Poliarizacija

Dielektrikai, kaip ir visos medžiagos, sudaryti iš atomų. Pastarieji sudaryti iš teigiamų ir neigiamų elektringųjų dalelių: elektronų ir protonų. Sudarius dielektrikui išorinį elektrinį lauką, pastarasis veikia šias elektringasias daleles. Atomai (arba ištisos molekulės) tampa dipoliais. Dielektrikas poliarizuojasi.

Dielektriko poliarizaciją apibūdina poliarizuotumas.

Dielektrikai

Dielektrikai esti dviejų rūšių:

Kai kurios medžiagos gali poliarizuotis ir be išorinio lauko. Tokie dielektrikai skirstomi į:

  • Pjezoelektrikus. Tai kristalai, kuriuose pasireiškia pjezoelektrinis reiškinys – jie poliarizuojasi mechaniškai deformuojami (spaudžiant, tempiant).
  • Feroelektrikus. Tai poliniai dielektrikai, kurie savaime poliarizuojasi tam tikrame temperatūros intervale. Už tam tikros individualiam feroelektrikui būdingos temperatūros, dar vadinamos Kiuri temperatūra, feroelektrinės savybės išnyksta ir jis tampa tiesiog poliniu dielektriku.
  • Elektretus − pastovių magnetų analogai, kurių aplinkoje yra elektrinis laukas.