Partai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S Pridėta kategorija "Turkmėnijos istorija" (naudojant HotCat)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 10: Eilutė 10:
| Valstybės = [[Partų imperija]]<br>([[247 m. pr. m. e.]]–[[224]] m.)
| Valstybės = [[Partų imperija]]<br>([[247 m. pr. m. e.]]–[[224]] m.)
| Laikotarpis =
| Laikotarpis =
| Vėliau = [[Chorasanas]]
| Miestai = [[Hekatomfilai]]
| Miestai = [[Hekatomfilai]]
| Žemėlapis = Irano regionai2.png
| Žemėlapis = Irano regionai2.png
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
}}
'''Partai''' ([[senovės persų kalba]]: ''Partha'') - tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniame šiaurės rytų [[Iranas|Irane]], klestėjimo laikais apėmusi taip pat ir dabartinių [[Armėnija|Armėnijos]], [[Irakas|Irako]], [[Gruzija|Gruzijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Sirija|Sirijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantes. Jos gyvenamas regionas buvo vadinamas '''Parta''' (''Partava'') arba '''Partija'''.
'''Parta''' ([[senovės persų kalba]]: ''Partava'') arba '''Partija''' - senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytų [[Iranas|Irane]] ir pietų [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]]. Jam pavadinimą davė vietoje gyvenusi pusiau klajoklė tauta '''parnai''' arba '''partai'''. Didžiausi regiono miestai buvo [[Nišapūras]], [[Hekatomfilai]] ir kt.


Islamo laikais Parta buvo suprantama kaip [[Chorasanas|Chorasano]] šiaurės vakarinė dalis ir pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinama [[Nišapūras|Nišapūro]] regionu.
Islamo laikais Parta buvo buvo įjungta į didesnį [[Chorasanas|Chorasano]] regioną ir suprantama kaip šiaurės vakarinė jo dalis. Pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinama [[Nišapūras|Nišapūro]] regionu.


Apie partus žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose ([[Apolodoras iš Artemitos|Apolodoro iš Artemitos]], [[Izidoras iš Charakso|Izidoro iš Charakso]]).
== Geografija ==
== Geografija ==
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio [[Iranas|Irano]] šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo [[Kopetdagas]], kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų [[sakai (tauta)|sakų]]. Pietuose jį supo [[Dešte Keviras]]. Vakaruose siekėsi su derlinga [[Medija]], o šiaurės vakaruose perėjo į [[Hirkanija|Hirkaniją]]. Šiaurės rytuose buvo [[Margiana]], o pietryčiuose - [[Arija]].
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio [[Iranas|Irano]] šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo [[Kopetdagas]], kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų [[sakai (tauta)|sakų]]. Pietuose jį supo [[Dešte Keviras]]. Vakaruose siekėsi su derlinga [[Medija]], o šiaurės vakaruose perėjo į [[Hirkanija|Hirkaniją]]. Šiaurės rytuose buvo [[Margiana]], o pietryčiuose - [[Arija]].


== Istorija ==
== Istorija ==
===Iki Aršakidų===
[[Vaizdas:LocationParthia.PNG|250px|thumb|left|Partų imperija 60 m. pr. m. e.]]
Partai buvo [[skitai|skitų]] kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino ''Ashkuz'', apsistoję Partos regione. Seniausiais laikais partai buvo vadinami '''parnais'''. Tai buvo nereikšmingas regionas, kuris įėjo pradžių į [[Medų imperija|Medijos]], vėliau į [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] sudėtį. Jo mokama duoklė buvo labai maža.
Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvo [[skitai|skitų]] kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino ''Ashkuz''. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose ([[Apolodoras iš Artemitos|Apolodoro iš Artemitos]], [[Izidoras Charakso|Izidoro Charakso]]).


Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaip ''Partakka'') buvo VII a. pr. m. e. [[Asirija|asirų]] dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausė [[Medų imperija]]i. Nuo VI a. pr. m. e. jis prijungtas prie [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] sudėtį. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie 520 m. pr. m. e., kaip vienas iš Achemenidų padalinių. [[Herodotas]] mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža.
Valdant [[Seleukidai|Seleukidams]], Parta buvo traktuojama kaip atskira satrapija, čia buvo skiriami vietininkai. Ilgainiui partai įgijo autonomiją ir III a. pr. m. e. viduryje atskilo nuo Seleukidų kaip nepriklausoma valstybė. Čia įsitvirtino vietinės kilmės [[Aršakidų dinastija]]. Galios viršūnėje partų įtaka siekė [[Ubaras|Ubarą]] Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).
[[Vaizdas:SurenaImage.jpg|200px|thumb|left|Partų princo, manoma [[Surena|Surenos]], Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, [[Teheranas]])]]
Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant [[Mitridatas Didysis|Mitridatui Didžiajam]] (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavusi [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po [[Medijos imperija|Medijos]] ir [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki [[Kapadokija|Kapadokijos]] (rytų [[Anatolija|Anatolijos]]).


[[Aleksandras Didysis]] pasiekė regioną savo žygių metu 330 m. pr. m. e. Tuo metu regiono vietininkas buvo ''Phrataphernes'', kuris čia paliktas valdyti. Vėliau,
Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.
valdant [[Seleukidai|Seleukidams]], Parta buvo traktuojama kaip atskira [[satrapija]], čia buvo skiriami graikų vietininkai. 247 m. pr. m. e. Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietos satrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarė [[Baktrija|Baktrijos]] satrapija rytuose). Apie 238 m. pr. m. e. valdžią regione užėmė vietos parnų vadas [[Aršakas I]]. Taip įsitvirtino vietinės kilmės [[Aršakidų dinastija]].
===Aršakidų valdymas ir po jo===
[[Vaizdas:LocationParthia.PNG|250px|thumb|left|Partų imperija 60 m. pr. m. e.]]
[[Vaizdas:SurenaImage.jpg|150px|thumb|Partų princo, manoma [[Surena|Surenos]], Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, [[Teheranas]])]]
Ankstyvaisiais Aršakidų viešpatavimo laikais regionas patyrė invazijas iš įvairių pusių: jį susigrąžinti siekė Seleukidai, bandė užkariauti [[Graikų-baktrų karalystė]], be to veržėsi klajokliai [[sakai (tauta)|sakai]], [[mesagetai]] ir [[tocharai]] iš šiaurės. Aršakidų valdovui [[Mithridatas Didysis|Mithridatui]] (171–138 m. pr. m. e.) pavyko atkurti stabilumą regione ir pradėti savo valstybės ekspansiją. Taip parnai sukūrė milžinišką imperiją, klestėjimo laikais apėmusią taip pat ir dabartinių [[Armėnija|Armėnijos]], [[Irakas|Irako]], [[Gruzija|Gruzijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Sirija|Sirijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantes.


Šiai ilgai gyvavusiai imperijai pabaiga atėjo 224 m., kai imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo imperijos vasalas, įkūręs [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperiją]]. Po imperijos žlugimo regione įsitvirtino kita persiška dinastija - [[Sasanidai]], kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip [[Chorasanas|Chorasano]] dalis. Tačiau partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.
Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į potogesnę vietą istoriniame [[Medija|Medijos]] regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija - [[Sasanidai]], kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas dar labiau prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip [[Chorasanas|Chorasano]] (Rytų ketvirčio) dalis. Nepaisant to, partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.


VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis.
{{Commons|Category:Parthia|no=T}}
{{Commons|Category:Parthia|no=T}}



19:05, 5 kovo 2011 versija

Senovės Irano regionas
Parta (Parthava)
Šalis šiaurės Iranas
Tautos partai
Kalba partų kalba
Valstybės Partų imperija
(247 m. pr. m. e.224 m.)
Miestai Hekatomfilai
Vėlesnis pav. Chorasanas
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Parta (senovės persų kalba: Partava) arba Partija - senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytų Irane ir pietų Turkmėnijoje. Jam pavadinimą davė vietoje gyvenusi pusiau klajoklė tauta parnai arba partai. Didžiausi regiono miestai buvo Nišapūras, Hekatomfilai ir kt.

Islamo laikais Parta buvo buvo įjungta į didesnį Chorasano regioną ir suprantama kaip šiaurės vakarinė jo dalis. Pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinama Nišapūro regionu.

Geografija

Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio Irano šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo Kopetdagas, kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų sakų. Pietuose jį supo Dešte Keviras. Vakaruose siekėsi su derlinga Medija, o šiaurės vakaruose perėjo į Hirkaniją. Šiaurės rytuose buvo Margiana, o pietryčiuose - Arija.

Istorija

Iki Aršakidų

Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvo skitų kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino Ashkuz. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose (Apolodoro iš Artemitos, Izidoro iš Charakso).

Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaip Partakka) buvo VII a. pr. m. e. asirų dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausė Medų imperijai. Nuo VI a. pr. m. e. jis prijungtas prie Achemenidų imperijos sudėtį. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie 520 m. pr. m. e., kaip vienas iš Achemenidų padalinių. Herodotas mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža.

Aleksandras Didysis pasiekė regioną savo žygių metu 330 m. pr. m. e. Tuo metu regiono vietininkas buvo Phrataphernes, kuris čia paliktas valdyti. Vėliau, valdant Seleukidams, Parta buvo traktuojama kaip atskira satrapija, čia buvo skiriami graikų vietininkai. 247 m. pr. m. e. Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietos satrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarė Baktrijos satrapija rytuose). Apie 238 m. pr. m. e. valdžią regione užėmė vietos parnų vadas Aršakas I. Taip įsitvirtino vietinės kilmės Aršakidų dinastija.

Aršakidų valdymas ir po jo

Partų imperija 60 m. pr. m. e.
Partų princo, manoma Surenos, Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, Teheranas)

Ankstyvaisiais Aršakidų viešpatavimo laikais regionas patyrė invazijas iš įvairių pusių: jį susigrąžinti siekė Seleukidai, bandė užkariauti Graikų-baktrų karalystė, be to veržėsi klajokliai sakai, mesagetai ir tocharai iš šiaurės. Aršakidų valdovui Mithridatui (171–138 m. pr. m. e.) pavyko atkurti stabilumą regione ir pradėti savo valstybės ekspansiją. Taip parnai sukūrė milžinišką imperiją, klestėjimo laikais apėmusią taip pat ir dabartinių Armėnijos, Irako, Gruzijos, Turkijos, Sirijos, Pakistano ir Afganistano regionus ir Persų įlankos pakrantes.

Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į potogesnę vietą istoriniame Medijos regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija - Sasanidai, kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas dar labiau prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip Chorasano (Rytų ketvirčio) dalis. Nepaisant to, partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis. Šablonas:Link GA