Dirbtinis intelektas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: pnb:بنائی گئی ذہانت |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
: ''Apie filmą skaitykite – [[Dirbtinis intelektas (filmas)]].'' |
: ''Apie filmą skaitykite – [[Dirbtinis intelektas (filmas)]].'' |
||
'''Dirbtinis intelektas''' – bet koks dirbtinai sukurtas [[intelektas]]. |
'''Dirbtinis intelektas (DI)''' – bet koks dirbtinai sukurtas [[intelektas]]. |
||
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių [[algoritmas|algoritmų]] tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų. |
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių [[algoritmas|algoritmų]] tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų. |
14:59, 3 kovo 2011 versija
- Apie filmą skaitykite – Dirbtinis intelektas (filmas).
Dirbtinis intelektas (DI) – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.
Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.
Uždaviniai
Neuroniniai tinklai padeda sprendžiant dviejų rūšių – klasifikacijos ir prognozavimo – uždavinius.
Klasifikaciniai uždaviniai skirti suskirstyti objektus į grupes. Pavyzdžiui, žmones pagal ūgį, svorį, plaukų ir akių spalvą suskirstyti į vyrus ir moteris. Klasifikacijos gali būti ir sudėtingesnės, tarkim pagal akių, lūpų, nosies linijas suskirstyti žmones pagal tautas.
Paprastai naudojami keli klasifikatoriai, kurių pagalba gaunamas norimas rezultatas.
Prognozavimo uždaviniai tokie, kuomet pagal turimus duomenis yra spėjama, kokie bus tolimesni. Tai naudojama oro prognozėse, ligos diagnostikose. Kartais naudojama taisant klaidas.
Praktinis pritaikymas
- Automatizuota prekybos akcijomis sistema
- Programa Chinook nuo 1994 m. yra šaškių pasaulio čempionas.
- Paieškos sistemos leidžia naudotis internetu.
- Deep Blue, šachmatų kompiuteris, 1997 m. nugalėjo pasaulio čempioną Garį Kasparovą.
- Ekspertinės sistemos naudojamos naftos gavyboje, valdant robotus, medicinoje (diagnozė).
- Automatinis vertimas yra plačiai paplitęs verčiant techninius tekstus didžiausiomis pasaulio kalbomis.
- Automatinės tekstų santraukos.
- Neuroniniai tinklai, saugos, stebėjimo struktūrose, analizuojant prognozuojant akcijų kitimo kursus.
- Optinis ženklų atpažinimas, jo pagalba skaitomi tekstai.
- Parašo atpažinimas PDAs.
- Kalbos dešifravimas. Teismai, advokatai, gydytojai, geležinkelio transporto koncernai (Deutsche Bahn) naudoja įrenginius, kurie kalbą paverčia tekstu ir atvirkščiai.
- kompiuterinės algebros sistemas kaip Mathematica arba Maple naudoja matematikai, įvairūs mokslininkai ir inžinieriai.
- Computer-Vision sistemomis stebimos gatvės, „budima“ viešosiose vietose, keliuose, kontroliuojama gamyba ir tiekimas.
- Kompiuteriniai žaidimai.
- Natūralios kalbos apdorojimas.
Taip pat skaitykite
- Kiberpankas
- Neuroinformatika
- Robotas
- Simuliuojama realybė
- Technologinis singuliarumas
- Tiuringo testas
Nuorodos
- Lietuviška svetainė apie dirbtinį intelektą
- Vertimo robotas Lietuvių kalbai naudojantis DI algoritmus
|