Stuburiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Viki nuorodų taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 120: | Eilutė 120: | ||
[[zh-min-nan:Chek-chui tōng-bu̍t]] |
[[zh-min-nan:Chek-chui tōng-bu̍t]] |
||
[[zh-yue:脊椎動物]] |
[[zh-yue:脊椎動物]] |
||
Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurie |
|||
primityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania. |
|||
Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiau |
|||
juos sieja panaši svarbiausių organų sistemų sandara, išsidėstymas bei |
|||
vystymasis. Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka. Lyginant su |
|||
žemesniaisiais chordiniais, stuburiniai gerokai aktyvesni, pakitusi jų |
|||
mityba, todėl sudėtingesnė ir kūno sandara. |
|||
2.Svarbiausi anatomijos ir sistematikos vystymosi etapai. |
|||
3.Chordinių filogenijos teorijos. |
|||
Stuburiniai kildinami iš žemesniųjų chordinių. Stuburinių kilmei suprasti |
|||
ypač svarbu buvo ištirti iešmučio, ascidijų ir salpų kūno sandarą bei jų |
|||
vystymąsį. Šioje srityje ypač daug pasidarbavo rusų zoologas A.Kovalevskis |
|||
(1840-1901). Paaiškėjo, kad iešmutis kūno sandara labai artimas |
|||
primityviausiems stuburiams, tačiau visos jo organų sistemos daug |
|||
paprastesnės. Iešmučio ašinis organas- chorda, be to, žiaunų aparatas |
|||
susijęs su žarnynu. Ascidijų lervos taip pat turi chordą, virš kurios yra |
|||
nervinis vamzdelis, o žarnyno priekinėje dalyje gausu žiaunų plyšelių. Taip |
|||
buvo įrodytas iešmučio ir ascidijų ryšys su stuburiniais. Todėl jie |
|||
priskirti chordinių tipui. |
|||
Manoma jog chordinių protėviai mito pasyviai. |
|||
Vystantis, iš gemalinio blastoporo formuojasi analinė anga, o kitame |
|||
pirminės žarnos gale susidaro būsimoji suaugusio gyvūno burna. Pagal kilmę |
|||
ji- antrinė. |
|||
Chordinių protėvių kūnas mažai segmentuotas, sudarytas iš 3metamerų. |
|||
Antrinė |
19:01, 22 vasario 2011 versija
Vertebrata | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Tiliqua nigrolutea | ||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Stuburiniai (lot. Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.
Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.
Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.
Stuburinių klasės:
Pirmieji stuburiniai
Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų - pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.
Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurie primityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania. Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiau juos sieja panaši svarbiausių organų sistemų sandara, išsidėstymas bei vystymasis. Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka. Lyginant su žemesniaisiais chordiniais, stuburiniai gerokai aktyvesni, pakitusi jų mityba, todėl sudėtingesnė ir kūno sandara.
2.Svarbiausi anatomijos ir sistematikos vystymosi etapai.
3.Chordinių filogenijos teorijos. Stuburiniai kildinami iš žemesniųjų chordinių. Stuburinių kilmei suprasti ypač svarbu buvo ištirti iešmučio, ascidijų ir salpų kūno sandarą bei jų vystymąsį. Šioje srityje ypač daug pasidarbavo rusų zoologas A.Kovalevskis (1840-1901). Paaiškėjo, kad iešmutis kūno sandara labai artimas primityviausiems stuburiams, tačiau visos jo organų sistemos daug paprastesnės. Iešmučio ašinis organas- chorda, be to, žiaunų aparatas susijęs su žarnynu. Ascidijų lervos taip pat turi chordą, virš kurios yra nervinis vamzdelis, o žarnyno priekinėje dalyje gausu žiaunų plyšelių. Taip buvo įrodytas iešmučio ir ascidijų ryšys su stuburiniais. Todėl jie priskirti chordinių tipui. Manoma jog chordinių protėviai mito pasyviai. Vystantis, iš gemalinio blastoporo formuojasi analinė anga, o kitame pirminės žarnos gale susidaro būsimoji suaugusio gyvūno burna. Pagal kilmę ji- antrinė. Chordinių protėvių kūnas mažai segmentuotas, sudarytas iš 3metamerų. Antrinė