Frydrichas III (Vokietija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MastiBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: br:Frederig III Alamagn
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: fr:Frédéric III (Empire allemand)
Eilutė 31: Eilutė 31:
[[et:Friedrich III (Saksa keiser)]]
[[et:Friedrich III (Saksa keiser)]]
[[fi:Fredrik III (Saksa)]]
[[fi:Fredrik III (Saksa)]]
[[fr:Frédéric III d'Allemagne]]
[[fr:Frédéric III (Empire allemand)]]
[[he:פרידריך השלישי, קיסר גרמניה]]
[[he:פרידריך השלישי, קיסר גרמניה]]
[[hu:III. Frigyes német császár]]
[[hu:III. Frigyes német császár]]

13:38, 21 vasario 2011 versija

Oficialus Frydricho III portretas

Frydrichas III (Frydrichas Vilhelmas Nikolausas Karlas; 1831 m. spalio 18 d. Potsdame - 1888 m. liepos 15 d. ten pat), Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas.

Biografija

Frydrichas III, kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo vienintelis imperatoriaus Vilhelmo I ir Saksonijos-Veimaro princesės Augustės Marijos Luizės Katarinos sūnus. Turėjo septyneriais metais jaunesnę seserį Luizę. 1858 m. vedė Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos dukterį iš Saksonijos-Koburgo ir Gotos valdovų dinastijos – Viktoriją Adelaidę Mariją Luizą. Su ja susilaukė aštuonių vaikų, tarp jų – sosto paveldėtojo Vilhelmo II.

1866 m. vadovavo Prūsijos I armijai, 18701871 m. – III armijai, kuri per karą su Prancūzija 1870 m. rugpjūčio 4 d. užėmė Visemburgą, prie Verto rugpjūčio 6 d. sumušė prancūzų maršalą P. de Mac-Mahoną. Rugsėjo 1 d. dalyvavo Sedano kautynėse ir Paryžiaus apsiaustyje.

Kaip vienturtis karaliaus Vilhelmo I sūnus, rėmė idėją ir įtikinėjo savo dvejojantį tėvą priimti jam siūlomą Vokiečių imperatoriaus titulą. 1871 m. sausio mėnesį tapo kronprincu. Buvo liberalių pažiūrų, nemėgo Otto von Bismarcko. 1887 m. susirgo gerklės vėžiu, kuris buvo klaidingai palaikytas kita liga, todėl 1888 m. vasario mėnesį atlikus tracheotomiją, Frydrichas prarado balsą. Tėvui mirus, 1888 m. kovo 9 d. užėmė imperatoriaus sostą, tačiau valdė komos būsenoje tik 99 dienas. Po jo sostas atiteko vyriausiajam sūnui Vilhelmui II.

Prieš tai:
Vilhelmas I
Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius
1888
Po to:
Vilhelmas II