Hekatoncheirai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:45, 18 vasario 2011 versija

Hekatonkheirai (graikiškai hekatos – šimtas, cheiros – ranka) graikų mitologijoje – šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir kiklopai, buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.

Kai Uranas įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę (Gają) jie pagimdė tris didžiulius tarytum kalnai hekatonkheirus: Kotą, Briarėją („stiprųjį“) ir Gigį. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Uranas pradėjęs neapkęsti jų ir įmetė į bedugnį Tartarą, bet jie buvo išgelbėti Krono. Kronui jie padėjo nuversti nuo sosto Uraną (kastruoti jį). Vėliau Kronas nusviedė juos atgal į Tartarą. Ten jie ir pasiliko saugomi Kampės, iki tol, kol juos išlaisvino Dzeusas. Krono vaikų (Dzeuso ir kt.) karo metu su titanais, jie vienu metimu mesdavo po šimtą akmenų į titanus. Po karo hekatonkheirai tapo Tartaro vartų sargybiniais.

Taip pat Iliadoje minima, nors tai niekur kitur nepaminėta, jog vienu metu dievai mėgino nuversti Dzeusą, bet Tetija pasikvietė hekatonkheirus Dzeusui pagalbon. Jie taip pat dažnai yra priskiriami jūros ar chtoninėms dievybėms.

Šaltinis

Pasaulio ir dievų atsiradimas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Graikų mitologija|Graikų fantastinės būtybės}}
-'''Hekatonkheirai''' (graikiškai ''hekatos'' – šimtas, ''cheiros'' – ranka) graikų mitologijoje –  šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir [[kiklopai]], buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.
+'''Hekatonkheirai''' (graikiškai ''hekatos'' – šimtas, ''cheiros'' – ranka) [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] –  šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir [[kiklopai]], buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.
 Kai [[Uranas (mitologija)|Uranas]] įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę ([[Gaja|Gają]]) jie pagimdė tris didžiulius tarytum kalnai hekatonkheirus: '''Kotą''', '''Briarėją''' („stiprųjį“) ir '''Gigį'''. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Uranas pradėjęs neapkęsti jų ir įmetė į bedugnį Tartarą, bet jie buvo išgelbėti Krono. Kronui jie padėjo nuversti nuo sosto Uraną (kastruoti jį). Vėliau [[Kronas]] nusviedė juos atgal į Tartarą. Ten jie ir pasiliko saugomi [[Kampė]]s, iki tol, kol juos išlaisvino [[Dzeusas]]. Krono vaikų (Dzeuso ir kt.) karo metu su [[Titanai (mitologija)|titanais]], jie vienu metimu mesdavo po šimtą akmenų į titanus. Po karo hekatonkheirai tapo [[Tartaras|Tartaro]] vartų sargybiniais.
-Taip pat [[Iliada|Iliadoje]] minima, nors tai niekur kitur nepaminėta, jog vienu metu dievai mėgino nuversti Dzeusą, bet [[Tetija]] pasikvietė hekatonkheirus Dzeusui pagalbon. Jie taip pat dažnai yra priskiriami jūros ar chtoninėms dievybėms.
+Taip pat [[Iliada|Iliadoje]] minima, nors tai niekur kitur nepaminėta, jog vienu metu dievai mėgino nuversti Dzeusą, bet [[Tetija]] pasikvietė hekatonkheirus Dzeusui pagalbon. Jie taip pat dažnai yra priskiriami jūros ar [[chtoninės dievybės|chtoninėms dievybėms]].
 == Šaltinis ==