Eteris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: az:Efir (mifologiya) |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses}} |
{{otheruses}} |
||
{{Graikų mitologija|Pirmapradžiai graikų dievai}} |
{{Graikų mitologija|Pirmapradžiai graikų dievai}} |
||
'''Eteris''' ('''Aiteras''') („viršutinis dangus“) graikų mitologijoje – viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, [[Dzeusas|Dzeuso]] buveinė<ref>Homeras II. II 412</ref>. Jis gimė iš [[Niktė]]s ir jos brolio [[Erebas|Erebo]], [[Gaja|Gajos]] (arba [[Hemera|Hemeros]]) vyras<ref>Hesiodas. Teogonija 124</ref>. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] gynybinė siena ir riba skirianti [[Tartaras|Tartarą]] nuo kosmoso. |
'''Eteris''' ('''Aiteras''') („viršutinis dangus“) [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, [[Dzeusas|Dzeuso]] buveinė<ref>Homeras II. II 412</ref>. Jis gimė iš [[Niktė]]s ir jos brolio [[Erebas|Erebo]], [[Gaja|Gajos]] (arba [[Hemera|Hemeros]]) vyras<ref>Hesiodas. Teogonija 124</ref>. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] gynybinė siena ir riba skirianti [[Tartaras|Tartarą]] nuo kosmoso. |
||
Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias<ref>Vergilijus Georgikos 325</ref>. |
Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias<ref>Vergilijus Georgikos 325</ref>. |
||
01:34, 18 vasario 2011 versija
Kitos reikšmės – Eteris (reikšmės).
Eteris (Aiteras) („viršutinis dangus“) graikų mitologijoje – viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, Dzeuso buveinė[1]. Jis gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo, Gajos (arba Hemeros) vyras[2]. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip Dzeuso gynybinė siena ir riba skirianti Tartarą nuo kosmoso.
Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias[3].