Petras Mikolainis: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat. |
šaltinis |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žmogaus biografija |
|||
| ⚫ | |||
| vardas = {{PAGENAME}} |
|||
|fonas= culture |
|||
| paveikslėlis = |
|||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
|||
| paveikslėlio dydis = |
|||
| gimimo data = {{Gimė|1868|5|26|}} |
|||
| gimimo vieta = [[Čižiškiai (Vištytis)|Čižiškiai]], [[Vilkaviškio apskritis]] |
|||
| mirties data = {{Mirė|1934|1|8|1868|5|26|}} |
|||
| mirties vieta = [[Bruklinas]] |
|||
| sutuoktinis = |
|||
| tėvai = |
|||
| vaikai = |
|||
| veikla = žurnalistas, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys |
|||
| įstaigos = |
|||
| pareigos = |
|||
| alma_mater = |
|||
| apdovanojimai = |
|||
| parašas = |
|||
| vikiteka= |
|||
}} |
|||
| ⚫ | |||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė [[ |
Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė [[Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė mokykla|Vištyčio valdinę pradinę mokyklą]]. |
||
Tėvo paskatintas lietuvišką spaudą savarankiškai pradėjo gabenti [[1887]] m. |
Tėvo paskatintas lietuvišką spaudą savarankiškai pradėjo gabenti [[1887]] m. |
||
Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. [[Martynas Jankus]] pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į [[Varšuva|Varšuvą]] 5 tūkst. [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per [[Vištyčio ežeras|Vištyčio ežerą]]. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešiais – [[Adomas Grinevičius|Adomu Grinevičiumi]], Motiejumi Akeliu, [[Juozas Kancleris|Juozu Kancleriu]] ir kitais. Kunigas [[Adomas Grinevičius]] supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos. |
Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. [[Martynas Jankus]] pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į [[Varšuva|Varšuvą]] 5 tūkst. [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per [[Vištyčio ežeras|Vištyčio ežerą]]. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] knygnešiais – [[Adomas Grinevičius|Adomu Grinevičiumi]], [[Motiejus Akelis|Motiejumi Akeliu]], [[Juozas Kancleris|Juozu Kancleriu]] ir kitais. Kunigas [[Adomas Grinevičius]] supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos. |
||
Siuntinėjo lietuvišką spaudą į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], [[Jelgava|Jelgavą]], [[Ryga|Rygą]] ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. [[1900]] m. pasitraukęs į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], apsigyveno [[Ragainė]]je, vėliau persikėlė į [[Tilžė|Tilžę]]. [[1891]] m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. [[1893]] m. [[Tilžė]]je įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. [[1894]]–[[1895]] m. buvo [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. [[1895]] m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš [[ |
Siuntinėjo lietuvišką spaudą į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]], [[Jelgava|Jelgavą]], [[Ryga|Rygą]] ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. [[1900]] m. pasitraukęs į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]], apsigyveno [[Ragainė]]je, vėliau persikėlė į [[Tilžė|Tilžę]]. [[1891]] m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. [[1893]] m. [[Tilžė]]je įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. [[1894]]–[[1895]] m. buvo [[Varpas (laikraštis)|“Varpo“]] ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. [[1895]] m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš [[Prūsija|Prūsijos]]. |
||
[[1896]] m. apsigyveno [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo [[Vienybė lietuvninkų|“Vienybės lietuvninkų“]] redakcijoje, [[1897]]–[[1903]] m. jį redagavo. Prisidėjo prie [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „Raštų“ ([[1909]] m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. [[1901]] m., gavęs [[JAV]] pilietybę, grįžo į [[Tilžė|Tilžę]]. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė iš [[Vokietija|Vokietijos]] |
[[1896]] m. apsigyveno [[JAV]]. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo [[Vienybė lietuvninkų|“Vienybės lietuvninkų“]] redakcijoje, [[1897]]–[[1903]] m. jį redagavo. Prisidėjo prie [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „Raštų“ ([[1909]] m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. [[1901]] m., gavęs [[JAV]] pilietybę, grįžo į [[Tilžė|Tilžę]]. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė išvykti iš [[Vokietija|Vokietijos]]. [[1902]] m. grįžo į [[JAV]]. [[1903]]-[[1913]] m. buvo imigracijos inspektorius ir vertėjas. {{šaltinis|{{ŽE|328}}}} Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus. |
||
Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose. [[1913]]–[[1915]] m. dirbo [[Vienybė lietuvninkų| |
Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Vilniaus žinios]]“, [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]]. [[1913]]–[[1915]] m. dirbo [[Vienybė lietuvninkų|„Vienybės lietuvninkų“]] administratoriumi. |
||
== Atmintinos vietos ir paminklai == |
== Atmintinos vietos ir paminklai == |
||
Pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje. |
Pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje. |
||
== Šaltiniai == |
|||
[[Kategorija:Knygnešiai|Mikolainis, Petras]] |
|||
{{ref}} |
|||
| ⚫ | |||
{{DEFAULTSORT:Mikolainis, Petras}} |
|||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Knygnešiai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos |
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]] |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] |
|||
[[Kategorija:Varpininkai]] |
|||
[[Kategorija:JAV lietuviai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos pasakėtininkai]] |
|||
12:56, 15 vasario 2011 versija
| Petras Mikolainis | |
|---|---|
| Gimė | 1868 m. gegužės 26 d. Čižiškiai, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1934 m. sausio 8 d. (65 metai) Bruklinas |
| Veikla | žurnalistas, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys |
Petras Mikolainis (1868 m. gegužės 26 d. Čižiškiuose, Vilkaviškio apskritis – 1934 m. sausio 8 d. Brukline, palaidotas Niujorko kapinėse Bronske) – žurnalistas, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys.
Biografija
Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė Vištyčio valdinę pradinę mokyklą.
Tėvo paskatintas lietuvišką spaudą savarankiškai pradėjo gabenti 1887 m. Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. Martynas Jankus pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į Varšuvą 5 tūkst. “Varpo“ prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per Vištyčio ežerą. Bendravo su Vincu Kudirka, Suvalkijos knygnešiais – Adomu Grinevičiumi, Motiejumi Akeliu, Juozu Kancleriu ir kitais. Kunigas Adomas Grinevičius supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos.
Siuntinėjo lietuvišką spaudą į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. 1900 m. pasitraukęs į Mažąją Lietuvą, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. 1893 m. Tilžėje įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. 1894–1895 m. buvo “Varpo“ ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. 1895 m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš Prūsijos.
1896 m. apsigyveno JAV. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo “Vienybės lietuvninkų“ redakcijoje, 1897–1903 m. jį redagavo. Prisidėjo prie Vinco Kudirkos „Raštų“ (1909 m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. 1901 m., gavęs JAV pilietybę, grįžo į Tilžę. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė išvykti iš Vokietijos. 1902 m. grįžo į JAV. 1903-1913 m. buvo imigracijos inspektorius ir vertėjas. [reikalingas šaltinis] Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus.
Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“. 1913–1915 m. dirbo „Vienybės lietuvninkų“ administratoriumi.
Atmintinos vietos ir paminklai
Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.