Diana de Puatjė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Diane de Poitiers6.jpg|thumb|200px|Diana Puatjė]]
[[Vaizdas:DianedePoitiers.jpg|thumb|200px|Diana Puatjė]]
[[Vaizdas:François Clouet 002.jpg|thumb|Fransua Kluė. Besimaudanti Diana Puatjė]]
[[Vaizdas:François Clouet 002.jpg|thumb|Fransua Kluė. Besimaudanti Diana Puatjė]]



14:03, 14 vasario 2011 versija

Diana Puatjė
Fransua Kluė. Besimaudanti Diana Puatjė

Diana de Puatjė (pranc. Diane de Poitiers, 1499 m. rugsėjo 3 d. - 1566 m. balandžio 22 d. Anet pilis prie Evrio (Évreux), Normandija, (Eras ir Luara), Prancūzijos karaliaus Henriko II favoritė.

Biografija

Jos kilmės vieta tiksliai nežinoma, yra versija, kad ji gimusi 1500 m. sausio 9 d. Viene, arba Etualyje prie Ronos, Dromo departamente. Tėvas Žanas de Puatjė (m. 1539 m.), Estualio vikontas, buvo Sent Valjė (Saint-Vallier) ponas. Šešerių metų neteko motinos, ją augino princesė ir regentė Ona Prancūzė. Jaunystėje buvo karalienės Klaudijos, vėliau karaliaus Pranciškaus I motinos Luizos Savojietės ir karalienės Eleonoros Austrės kambarinė.

1515 m. balandžio 16 d. ištekėjo už keturiasdešimtmečio Molervjė kunigaikščio, Normandijos didžiojo senešalio Luiso de Brėzė. Jiems gimė dukterys Fransuaza (1518-1574 m.) ir Luiza (1521-1577 m.)

1531 m. mirus Luisui de Brėzė ja susižavėjo 18 metų jaunesnis, tada dar dvylikametis Orleano kunigaikštis Henrikas (nuo 1547 m. karalius Henrikas II). Ji tapo jo favorite, nors 1533 m. kunigaikščio žmona tapo jo vienmetė Kotryna Mediči.

Dianos sodas Šenonso pilyje

Nuo 1548 m. Valentinua kunigaikštienė, o 1549 m. karalius jai dovanojo Šenonso pilį. Jos iniciatyva buvo pastatytas tiltas per Šero upę ir įrengtas iki šių dienų išlikęs sodas.

Rėmė ir stengėsi sutaikyti abi religiniuose karuose tarpusavyje kovojančias de Gizų ir Monmorensi šeimų grupuotes, 1559 m. įtikino Henriką II patvirtinti Kato-Kambrėsi taiką, kuri baigė Prancūzijos ir Ispanijos karą.

Pagarsėjo menų globa. Jos iniciatyva karaliaus rūmuose buvo užsakyta nemažai skulptūrų ir portretų. Vienas garsiausių to meto dailininkų Fransua Kluė (François Clouet) yra nutapęs ir kelis Dianos portretus. Jai remiant atsiskledė architektas Filipas Delormas (Philibert Delorme) ir poetas bei rašytojas Pjeras de Ronsaras (Pierre de Ronsard).

1559 m. liepos 10 d. karalių Henriką II riterių turnyre mirtinai sužeidė normandų gvardietis Gabrielis Montgomeris. Karaliene tapusi Kotryna Mediči tuoj pat Dianą pašalino iš karaliaus dvaro ir atėmė Šenonso pilį. Diana grįžo pas dukterį į Anet pilį.

Apie Dianos gyvenimą 1956 m. Davidas Mileris pastatė filmą „Diana de Puatjė“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Lana Turner.