Lyguo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės|Petrinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. |
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės|Petrinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“. |
||
Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma paparčio žiedo.<ref>{{LTE|VII|23-24||Lyguo}}</ref> |
Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma [[Paparčio žiedas|paparčio žiedo]].<ref>{{LTE|VII|23-24||Lyguo}}</ref> |
||
Šventės dieną po stogu kaišiojamas [[kvapnusis ajeras]]. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas [[Gryčia|gryčioje]] bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į [[Kardas|kardą]] atbaido [[ragana]]s. Namai kaišomi [[kietis|kiečiais]], merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.<ref>http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm</ref> |
Šventės dieną po stogu kaišiojamas [[kvapnusis ajeras]]. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas [[Gryčia|gryčioje]] bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į [[Kardas|kardą]] atbaido [[ragana]]s. Namai kaišomi [[kietis|kiečiais]], merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.<ref>http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm</ref> |
||
15:51, 7 vasario 2011 versija
Lyguo (Līgo svētki), Janių šventė – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą (naktį iš birželio 23 d. į 24). Šią šventę atitinka lietuvių Joninės, švedų Midsomaras, rytų slavų Ivano Kupalos diena.
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki Petrinių) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.
Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma paparčio žiedo.[1]
Šventės dieną po stogu kaišiojamas kvapnusis ajeras. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas gryčioje bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į kardą atbaido raganas. Namai kaišomi kiečiais, merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.[2]
Šaltiniai
- ↑ Lyguo. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 23-24 psl.
- ↑ http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm