Vincas Kvieska: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Šauliai - Pakeistos nuorodos į Lietuvos šaulių sąjunga |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1916]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Petrogrado universiteto]] Istorijos skyrių. [[1918]]–[[1919]] m. mokytojavo gimnazijose, nuo [[1921]] m. dar vadovavo [[Ukmergė]]s metiniams mokytojų kursams. Vienas mokytojų profsąjungos veikėjų. [[1923]] m. vasario mėn. – [[1929]] m. gruodžio mėn. žurnalo „[[Mokykla ir gyvenimas]]“ atsakingasis redaktorius. [[1921]]–[[1940]] m. [[Spaudos fondas|Spaudos fondo]] veikėjas, kurį laiką valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1927]] m. [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] atstovas, priklausė [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] frakcijai, šios partijos veikėjas. [[1933]] m. už bendradarbiavimą su [[tautininkai]]s pašalintas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos. Dalyvavo [[ |
[[1916]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Petrogrado universiteto]] Istorijos skyrių. [[1918]]–[[1919]] m. mokytojavo gimnazijose, nuo [[1921]] m. dar vadovavo [[Ukmergė]]s metiniams mokytojų kursams. Vienas mokytojų profsąjungos veikėjų. [[1923]] m. vasario mėn. – [[1929]] m. gruodžio mėn. žurnalo „[[Mokykla ir gyvenimas]]“ atsakingasis redaktorius. [[1921]]–[[1940]] m. [[Spaudos fondas|Spaudos fondo]] veikėjas, kurį laiką valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1927]] m. [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] atstovas, priklausė [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] frakcijai, šios partijos veikėjas. [[1933]] m. už bendradarbiavimą su [[tautininkai]]s pašalintas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos. Dalyvavo [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]], savivaldybių veikloje, buvo [[Ukmergės apskr]]ities tarybos pirmininkas. Nuo 1927 m. dirbo Koopercijos banke, jo valdybos pirmininkas. [[TSRS]] okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio mėn. suimtas, kalintas. [[1944]] m. pasitraukė į Vakarus. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. |
||
Bendradarbiavo laikraštyje „[[Lietuvos žinios]]“, žurnaluose [[Talka (žurnalas)|„Talka“]], „[[Tauta ir ūkis]]“, [[Vaga (žurnalas)|„Vaga“]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudoje, [[1925]]–[[1926]] m. išleido brošiūrų, skirtų politinių partijų rinkimų kovai.<ref>{{VLE|XI|380|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Vincas Kvieska}}</ref> |
Bendradarbiavo laikraštyje „[[Lietuvos žinios]]“, žurnaluose [[Talka (žurnalas)|„Talka“]], „[[Tauta ir ūkis]]“, [[Vaga (žurnalas)|„Vaga“]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudoje, [[1925]]–[[1926]] m. išleido brošiūrų, skirtų politinių partijų rinkimų kovai.<ref>{{VLE|XI|380|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Vincas Kvieska}}</ref> |
15:22, 5 vasario 2011 versija
Vincas Kvieska (1889 m. lapkričio 8 d. Rikliai prie Kavarsko – 1958 m. lapkričio 30 d. Čikaga) – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
1916 m. baigė Petrogrado universiteto Istorijos skyrių. 1918–1919 m. mokytojavo gimnazijose, nuo 1921 m. dar vadovavo Ukmergės metiniams mokytojų kursams. Vienas mokytojų profsąjungos veikėjų. 1923 m. vasario mėn. – 1929 m. gruodžio mėn. žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ atsakingasis redaktorius. 1921–1940 m. Spaudos fondo veikėjas, kurį laiką valdybos pirmininkas. 1922–1927 m. Antrojo ir Trečiojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, šios partijos veikėjas. 1933 m. už bendradarbiavimą su tautininkais pašalintas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos. Dalyvavo Šaulių sąjungos, savivaldybių veikloje, buvo Ukmergės apskrities tarybos pirmininkas. Nuo 1927 m. dirbo Koopercijos banke, jo valdybos pirmininkas. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio mėn. suimtas, kalintas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV.
Bendradarbiavo laikraštyje „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Talka“, „Tauta ir ūkis“, „Vaga“, JAV lietuvių spaudoje, 1925–1926 m. išleido brošiūrų, skirtų politinių partijų rinkimų kovai.[1]
Bibliografija
- Italijos kooperacija, 1935 m.
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vincas Kvieska. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 380 psl.