Karvės Ola: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
[[Vaizdas:karves olos kiauryme.jpg|thumb|left|200px|Kiaurymė Karvės Olos smegduobės dugne]]Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. |
[[Vaizdas:karves olos kiauryme.jpg|thumb|left|200px|Kiaurymė Karvės Olos smegduobės dugne]]Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. |
||
Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė Kauno speleologai. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref>{{VLE|IX|517||Karvės Ola}}</ref> Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. |
Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir [[moliuskai|moliuskų]], vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė [[Kaunas|Kauno]] [[speleologija|speleologai]]. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref>{{VLE|IX|517||Karvės Ola}}</ref> Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. |
||
==Pavadinimo kilmė== |
==Pavadinimo kilmė== |
||
Pasakojama, kad į olą prasmegusi karvė, todėl ji taip ir pavadinta. |
Pasakojama, kad į olą prasmegusi [[naminis jautis|karvė]], todėl ji taip ir pavadinta. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
00:10, 2 vasario 2011 versija
Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Paminklu paskelbtas 1964 m. Ant duobės krašto stovi medinis stulpas su išdrožtais užrašais "Karvės ola", "Gamtos paminklas".
Geologija
Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio devono sistemos uolienos – dolomitas, gipsas, mergelis. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių (ūsuotasis pelėausis, šiaurinis šikšnys ir rudasis ausylis) griaučių. 1973–1978 m. olą tyrė Kauno speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.[1] Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
Pavadinimo kilmė
Pasakojama, kad į olą prasmegusi karvė, todėl ji taip ir pavadinta.
Šaltiniai
- V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.
- ↑ Karvės Ola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 517 psl.
Nuorodos
Nuotraukos
-
Stulpas, žymintis, kad Karvės Ola yra gamtos paminklas -
Laiptai į Karvės Olos smegduobę -
Karvės Olos šlaitai
