Veisiejai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:13, 1 vasario 2011 versija

Veisiejai

Veisiejai

55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojų

1 546

Plotas

5,04 km²

Tankumas

307 žm./km²

Pašto kodas

LT-67043

Vikiteka

Veisiejai

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Veisiejaĩ
Kilmininkas:	Veisiejų̃
Naudininkas:	Veisiejáms
Galininkas:	Veisíejus
Įnagininkas:	Veisiejaĩs
Vietininkas:	Veisiejuosè

Veisiejai – miestas Lazdijų rajone, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas).

Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų vidurinė mokykla, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens). Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla.

Gamta ir geografija

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Istorija

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisijai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus.

1956 m. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia	Veisiejų valsčiaus centras	?
1920–1941 m.		Seinų apskritis
1941–1950 m.		Lazdijų apskritis
1950–1953 m.	Veisiejų apylinkės centras	Veisiejų rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.	Veisiejų apylinkės centras
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras	Lazdijų rajonas
1995–	Veisiejų miesto seniūnija ir Veisiejų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas kilo nuo Veisiejo ežero, esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. XX a. tarpukariu vartotas pavadinimas Veisėjai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

1 518

1 687

2 079

1 762

Žymūs žmonės

Veisiejuose 1885–1887 m. gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.

Veisiejų ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).

Sportas

FK Dainava Veisiejai (futbolas)

Nuorodos

Veisiejų tinklalapis

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
  |vadovas =
  |gyventojumetai = 2010 |gyventoju = 1546
- |plotas =
+ |plotas = 5.04
  |pastokodas = LT-67043
  |tinklalapis =
@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
 }}
-'''Veisiejai''' – miestas [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], 19&nbsp;km į pietryčius nuo [[Lazdijai|Lazdijų]]. [[Veisiejų miesto seniūnija]] ir [[Veisiejų seniūnija|apylinkių seniūnijos]] centras, [[Veisiejų RP|regioninio parko]] direkcija. [[Urbanistikos paminklas]] (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija).
+'''Veisiejai''' – miestas [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], 19&nbsp;km į pietryčius nuo [[Lazdijai|Lazdijų]]. [[Veisiejų miesto seniūnija]] ir [[Veisiejų seniūnija|apylinkių seniūnijos]] centras, [[Veisiejų RP|regioninio parko]] direkcija. [[Urbanistikos paminklas]] (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas).
-[[Vaizdas:Veisiejuose.JPG|thumb|left|250px|Ančios ežeras ir Veisiejų panorama]]
 Mieste stovi [[Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia]] (pastatyta [[1817]] m.), išlikęs [[Veisiejų dvaras]] su parku, yra [[Veisiejų vidurinė mokykla]], lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka (nuo [[1937]] m.), paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui [[Zamenhofas|L. Zamenhofui]] (nuo [[1998]] m. rudens). Miesto pakraštyje, jau [[Kailiniai (Lazdijai)|Kailinių]] kaime yra pensionatas ir [[Veisiejų technologijos ir verslo mokykla]].
+==Gamta ir geografija==
-Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – [[Ančia (ežeras)|Ančia]], skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje [[fontanas]] su šviesos instaliacijomis (nuo [[2008]] m.). Rytuose telkšo [[Snaigynas]], šiaurėje – [[Vernijis]], pietvakariuose – [[Veisiejis]].
+[[Vaizdas:Veisiejuose.JPG|thumb|left|250px|Ančios ežeras ir Veisiejų panorama]]
+Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – [[Ančia (ežeras)|Ančia]], skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje [[fontanas]] su šviesos instaliacijomis (nuo [[2008]] m.), per ežerą teka [[Baltoji Ančia]]. Rytuose link [[Leipalingis|Leipalingio]] telkšo [[Snaigynas]], šiaurėje – [[Vernijis]], pietvakariuose – [[Veisiejis]].
 == Istorija ==
-[[Vaizdas:VeisiejųUosis.JPG|thumb|left|250px|Veisiejų uosis]]
+[[Vaizdas:VeisiejųUosis.JPG|thumb|left|250px|[[Veisiejų uosis]].]]
-Veisiejai minimi nuo [[1501]] metų, nors panašiose vietose Ordino kronikos dar [[1253]] m. mini sritį ''Weyze'' (''Veise''), buvusią [[sūduviai|sūduvių (jotvingių)]] žemėje. [[1501]] m. minimas [[Veisiejų dvaras]], XVI a. 1-ojoje pusėje – miestelis. [[1525]] m. [[Sluckas|Slucko]] kunigaikštis [[Jurgis Olelkaitis]] miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie [[1526]] m. pastatydino pirmąją [[Veisiejų bažnyčia|Veisiejų bažnyčią]].
+Veisiejai minimi nuo [[1501]] m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar [[1253]] m. mini sritį ''Weyze'' (''Veise''), buvusią [[sūduviai|sūduvių (jotvingių)]] žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, [[1501]] m. minimas [[Veisiejų dvaras]], kurį Ldk [[Aleksandras]] perdavė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui.
+XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. [[1525]] m. [[Sluckas|Slucko]] kunigaikštis [[Jurgis Olelkaitis]] miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie [[1526]] m. pastatydino pirmąją [[Veisiejų bažnyčia|Veisiejų bažnyčią]]. XVII a. Veisijai atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]]. XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus.
-[[1956]] m. gavo miesto teises. [[2000]] m. patvirtintas [[Veisiejų herbas]].
+[[1956]] m. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.
+[[2000]] m. patvirtintas [[Veisiejų herbas]].
 {{adm2|4}}
@@ Eilutė 55: / Eilutė 60: @@
 |1989|2079
 |2001|1762}}
+===Žymūs žmonės===
+Veisiejuose [[1885]]–[[1887]] m. gyveno gydytojas [[Liudvikas Zamenhofas]] (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per [[1925]] m. gaisrą.
+Veisiejų ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius [[Juozas Neimontas]] (1875–1963).
 == Sportas ==