Bernardinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Rudamina - Pakeistos nuorodos į Rudamina (Vilnius)
→‎Šaltiniai: bernardinių kronika
Eilutė 13: Eilutė 13:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 8 amžinųjų įžadų seserys bernardinės.(2011metai).

[[Kategorija:Katalikų vienuolių ordinai]]
[[Kategorija:Katalikų vienuolių ordinai]]



14:42, 1 vasario 2011 versija

Bernardinės, Šv. Pranciškaus Asyžiečio trečiojo reguliariojo ordino seserų (bernardinių) vienuolija (lot. Moniales Tertii Ordinis Regularis Sancti Francisci Assisiensis - Bernardinae, OSF-B) – katalikių moterų ordinas, pranciškonų ordino šaka.

Popiežiaus teisių ordinas, jas 1395 m. patvirtino popiežius Bonifacas IX. Laikosi Šv. Pranciškaus trečiojo ordino (tretininkų) regulos. Dėvi rudą abitą, sujuostą balta virvele, škaplierius, baltą bindą (juostelę) ir antkrūtinį, juodą nuometą (novicijos - baltą). Prie virvelės segi pranciškonų septynių paslapčių rožinį. Bernardinės duodavo klusnumo ir skaistybės įžadus, neturėjo bažnyčių, nesilaikė griežtos klauzūros.

Istorija

Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje bernardinėmis buvo vadinamos ir cistersės. Lenkijoje ir Lietuvoje bernardinės veikė kaip savarankiški vienuolynai, kurie įsikūrė prie mažesniųjų brolių bernardinų, (iš čia kilo ir jų pavadinimas) vienuolynų. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje 1566 m. popiežius Pijus V įvedė bernardinių klauzūrą ir iškilmingus įžadus. LDK bernardinių vienuolynų buvo Vilniuje (2 vienuolynai), Kaune, Gardine, Minske ir Slanime. Apie 1468 m. bernardinės įsikūrė Kaune. 1625-1634 m. A. Masalskio lėšomis pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Bernardinės siuvo liturginius rūbus, mokė miestiečių bei bajorų dukteris. 1495 m. bernardinės įsikūrė Vilniuje, Užupyje. Reformuotos tretininkų regulos vienuolėms 1594 m. pastatyta Šv. Mykolo bažnyčia, 1627 m. L. Sapiegos lėšomis - vienuolynas. Po 1863 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolynus ėmė uždarinėti. Vilniuje ordino veikla atkurta 1921-1949 m.

Veikla

Bernardinės globojo ir mokė mergaites, apie 50 jų nuolat išlaikė. Ordinas turėjo noviciatą, novicijos dirbo vaikų darželyje, pradžios mokykloje, turėjo audyklą. Sovietinės okupacijos metais nuo 1949 m. bernardinės veikė pogrindyje. 1989 m. buvo 22 bernardinės. Jos kepė kalėdaičius ir komunikantus Vilniaus miesto ir krašto parapijoms. Siuvo neturtingoms šeimoms, siuvinėjo liturginius drabužius. Katekizavo vaikus, lankė mirštančiuosius. 1966-1989 m. bernardinės aprūpindavo liturginiais reikmenimis bažnyčias Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane.

1995 m. ordinas atgaivino veiklą ir bendrą gyvenimą, įsikūrė Rudaminoje prie Vilniaus. Laikosi naujai suredaguotos ir popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtintos regulos ir konstitucijos – nuolatinis Dievo garbinimas, kentėjimų apaštalavimas. Vienuolija kontempliatyvi. Yra 12 amžinųjų ir 3 laikinųjų įžadų seserys (2001 m.).[1]

Šaltiniai

  1. Leonardas JagminasBernardinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 109 psl.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena 8 amžinųjų įžadų seserys bernardinės.(2011metai).