Diego de Silva y Velázquez: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: mwl:Diego Velázquez
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: rue:Дієґо Веласкес
Eilutė 93: Eilutė 93:
[[ro:Diego Velázquez]]
[[ro:Diego Velázquez]]
[[ru:Веласкес, Диего]]
[[ru:Веласкес, Диего]]
[[rue:Дієґо Веласкес]]
[[sh:Diego Velázquez]]
[[sh:Diego Velázquez]]
[[simple:Diego Velázquez]]
[[simple:Diego Velázquez]]

23:21, 31 sausio 2011 versija

Autoportretas

Diego Velaskesas (isp. Diego de Silva y Velázquez 1599 m. birželio 6 d. -1660 m. rugpjūčio 6 d.) – ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas.

Velaskesas gimė Sivilijoje 1599 m., nedidelėje kilmingų portugalų šeimoje. Mokėsi tapybos Sivilijoje pas Francisco Pacheco, kurio dukterį vėliau (1618 m.) vedė.

1623 m. išvažiavo į Madridą, kur buvo paskirtas rūmų tapytoju. Tai buvo didžiulė sekmė, nes Velaskesas gavo teisę tapyti paties karaliaus Filipas IV portretus. 1627 m. nutapytas „Maurų išvarymas“, žymiausias šito periodo darbas.

16291631 m. tapytojas keliauja po Italiją.

1634 m. Velaskesas paskirtas karališkuoju garderobmeisteriu, o 1643 m. – kamerdineriu. 16421644 m. lydėjo karalių į Aragoną. 1648 metų pabaigoje tapytojas vėl aplanko Italiją. Šioje kelionėje jis nutapo popiežiaus Inokentijaus X portretą. Tapytojas buvo visuotinai pripažintas ir buvo išrinktas Romos akademijos nariu.

1651 m. Velaskesas grįžo į Madridą. Šiuo įvykiu prasideda jo paskutinis kūrybos etapas. 1652 m. dailininkas paskirtas ober - hofmaršalu. Ši veikla atimdavo daug jėgų, nes reikėdavo organizuoti šventes. Po vienos šventės jis sunkiai susirgo ir 1660 m. rugpjūčio 6 d. Madride numirė.

Dailininko kūryba

Ankstyvajame kūrybos laikotarpyje Velaskeso tapyboje šviesos ir tamsos kontrastus pamažu pakeitė vaizduojama išsklaidyta dienos šviesa. Portretams būdingas vis didėjantis psichologinis skvarbumas ir gelmė.

Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu dažnai tapė jau menkesnės kokybės paveikslus, nes didžiąją dalį savo paveikslų jis perdavė tapyti mokiniams (daugiausiai žentui J. B. del Mazo).

Žymesni Velaskeso tapybos darbai yra karaliaus šeimos portretai „Hilanderas” („Verpėjos”, apie 1659 m.) ir kaip grupinis portretas sumanyta rūmų scena „Meninos” („Freilinos”, 1656 m.). Kiti kūriniai: „Bredos atidavimas” (1634-35 m.); „Venera su veidrodžiu” (1651 m.).

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA