Vasario 7

Vasario 7 yra 38-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 327 dienos (keliamaisiais metais – 328).

Informacija

Šventės

• Grenada – Nepriklausomybės diena;
• Tarptautinė saugesnio interneto diena.

Vardadieniai

Augutė – Augutis – Jomantas – Jomantė – Jomilas – Jomilė – Ramutis – Ričardas – Romas – Romualda – Romualdas – Romulas – Romulė – Vildaugas – Vilgaudas – Vilgauda – Vilgirda – Vilgirdas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1249 – Sudaryta Christburgo taika, pabaigusi 1242 – 1249 m. prūsų sukilimą. Prūsai sutiko priimti krikščionybę ir pripažinti kryžiuočių valdžią;
• 1919 – žuvo pirmasis Lietuvos kareivis Povilas Lukšys;
• 1932 – Kaune įsteigta draugija užsienio lietuviams remti;
• 1933 – įkurta Kauno konservatorija, vėliau tapusi Lietuvos muzikos akademija;
• 1990:
  • LTSR Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą „Dėl 1939 metų Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“, kuriuo paskelbė, jog 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. TSRS įstatymas dėl Lietuvos priėmimo į TSRS yra neteisėti ir teisiškai negaliojantys;
  • Pradėtas leisti laikraštis „Šiaurės Atėnai“;
• 1992:
  • Vilniaus universitete atidarytas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
  • Lietuva tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė;
• 1994 – Lietuva ir Malta užmezgė diplomatinius santykius;
• 2002 – Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Kaune išleido pirmąją atsargos karininkų laidą.

Gimimo dienos

• 1750 m. – Romualdas Giedraitis, 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas (m. 1842 m.).
• 1838 m. – Lukas Staugaitis, Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (m. 1913 m.).
• 1849 m. – Antanas Karosas, Lietuvos vyskupas (m. 1947 m.).
• 1873 m. – Jurgis Kėkštas, Kiakštas, baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (m. 1936 m.).
• 1883 m. – Antanas Didžiulis, Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1960 m.).
• 1893 m. – Stanislovas Mačiulis, gydytojas chirurgas, kankinys (m. 1941 m.).
• 1896 m.:
  • Napalys Grigas, Lietuvos kalbininkas, žodynininkas (m. 1972 m.).
  • Stasys Brašiškis, 1989 m.) – radijo mechanikas, bibliotekininkas, pedagogas, politinis veikėjas.
• 1898 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1908 m. – Petras Visockis, dainininkas (bosas), pedagogas ir chorvedys (m. 1974 m.).
• 1922 m. – Antanas Gabrėnas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
• 1925 m. – Leonas Kalinauskas, Katalikų Bažnyčios kunigas.
• 1930 m. – Vytautas Einoris, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1931 m. – Vincentas Gečas, Lietuvos tapytojas.
• 1938 m.:
  • Albertas Rosinas, Lietuvos kalbininkas, baltistas (m. 2010 m.).
  • Liudvikas Saulius Razma, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1947 m. – Romaldas Idzelevičius, Lietuvos šokėjas, treneris.
• 1948 m. – Danutė Mileikienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Rimantas Bilinskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m.:
  • Rimantas Bašys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Sigitas Račkys, lietuvių teatro aktorius ir režisierius.
• 1952 m. – Romas Miliauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Romualdas Nenartavičius, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Aurimas Taurantas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1957 m.:
  • Kęstutis Grigaliūnas, Lietuvos grafikas, dailės pedagogas.
  • Vytautas Dabrukas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Dainius Pūras, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Romualdas Sakalauskas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, fotomenininkas.
  • Valdemaras Kukulas, Lietuvos poetas, literatūros kritikas.
• 1960 m. – Viljamas Bakšys, pedagogas, pirmasis Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos direktorius.
• 1961 m. – Gediminas Miškinis, Lietuvos ekonomistas, valstybės tarnautojas.
• 1964 m.:
  • Algis Ališauskas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Danguolė Rybakovienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Vytautas Petkevičius, Lietuvos ir Trakų rajono ūkio, politinis veikėjas.
• 1970 m. – Vilija Vaitkutė Pavan, teisininkė, verslo teisės advokatė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" partnerė, „LAWIN“ Ginčų sprendimo ir transporto praktikos grupės vadovė, komercinio arbitražo arbitrė.
• 1972 m.:
  • Ramūnas Maciukevičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimas Šapauskas, aktorius, žurnalistas, televizijos ir renginių vedėjas.
• 1973 m. – Dainius Gintalas, Lietuvos poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas.

Mirtys

• 1810 m. – Martynas Počobutas-Odlianickis, SJ, LDK astronomas, matematikas ir švietėjas (g. 1728 m.).
• 1959 m. – Juozas Lomanas, Lietuvos filosofas, teologas, kunigas (1923 m.) (g. 1899 m.).
• 1989 m. – Povilas Abelkis, aeronautikos inžinierius (g. 1934 m.).
• 1991 m. – Algirdas Mošinskis, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1905 m.).
• 1999 m. – Kostas Doveika, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• 2002 m.:
  • Vytautas Mikalauskas, lietuvių kino režisierius, kinotyrininkas (g. 1921 m.).
  • Vytautas Nedzinskas, Lietuvos gamtininkas, rašytojas, gamtos mokslų daktaras, parašęs 9 knygas apie gamtą, įvairių mokslinių leidinių bendraautoris, publicistas, nuo 1965 m. nuolat rašęs spaudoje gamtos, gamtosaugos tematika. Mokslininkas, publicistas, visuomenininkas, gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas, Alytaus apskrities literatų klubo "Tėkmė", dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas (g. 1940 m.).
• 2003 m. – Stasys Yla, Lietuvos muzikologas, pedagogas, vertėjas (g. 1913 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1952 – į Anglijos sostą įžengė karalienė Elžbieta II;
• 1964 – Popgrupė „The Beatles“ pirmą kartą atvyko į JAV;
• 1971 – Šveicarijoje referendume nuspręsta, kad moterims turi būti suteikta rinkimų teisė;
• 1984 – JAV astronautas Briusas Makandlesas pirmą kartą istorijoje išėjo į atvirą kosminę erdvę neprisijungęs prie erdvėlaivio;
• 1990 – Tarybų Sąjungos komunistų partija sutiko atsisakyti valdžios monopolio ir atvėrė kelią daugiapartinei sistemai;
• 1992 – įkurta Europos Sąjunga: Nyderlanduose pasirašyta Mastrichto sutartis (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.), kurios pagrindinė užduotis – sukurti Europos Bendrijos, apimančios bendrosios rinkos ir pinigų sąjungos, bendros žemės ūkio politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus, sąjungą, taip pat rūpintis bendra užsienio ir saugumo politika, bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse;
• 2009 – Australijos Viktorijos valstijoje prasidėjo masiniai krūmynų gaisrai; patvirtinta 210 žuvusių, apie 500 sužeistų, sunaikinta virš 1800 gyvenamųjų namų (diena praminta „Juoduoju šeštadieniu“).

Gimimo dienos

• 1478 m. – Tomas Moras, anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, Katalikų bažnyčios šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo 1529 iki 1532 m (m. 1535 m.).
• 1812 m. – Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas, anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų Šekspyru (m. 1870 m.).
• 1870 m. – Alfredas Adleris, austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902-1911 Z. Froido bendradarbis. Nuo 1932 m. dirbo JAV, D. Britanijoje. Padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai (m. 1937 m.).
• 1899 m. – Arvydas Pelšė, latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas (m. 1983 m.).
• 1905 m. – Ulf von Euler, švedų fiziologas, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1983 m.).
• 1906 m.:
  • Olegas Antonovas, tarybinis lėktuvų konstruktorius, mokslų daktaras, TSRS (1981 m.) ir Ukrainos Mokslų Akademijų akademikas (1968 m.), Socialistinio Darbo didvyris (m. 1984 m.).
  • Aisin Gioro Puyi, dvyliktasis ir paskutinysis mandžiūrų Čingų dinastijos / Cingų dinastijos Kinijos imperatorius (m. 1967 m.).
• 1912 m. – Roy Cleveland Sullivan, JAV Šenandoa nacionalinio parko (Virdžinija) reindžeris. Salivanas buvo septynis kartus trenktas žaibo ir visus kartus išgyveno. Mirė 1983 m., būdamas 71 metų nusišovė dėl nelaimingos meilės. Dvi šio reindžerio kepurės eksponuojamos Gineso parodų rūmuose Niujorke ir Pietų Karolinoje (m. 1983 m.).
• 1923 m. – Grigorijus Romanovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2008 m.).
• 1926 m. – Markas Jevgenijevičius Taimanovas, Rusijos šachmatininkas ir pianistas.
• 1928 m. – Arija Elksnė, latvių poetė, gydytoja, pedagogė (m. 1984 m.).
• 1940 m. – Toshihide Masukawa, japonų fizikas teoretikas, kartu su Toshihide Maskawa atradęs pažeistos simetrijos ištakas ir už tai 2008 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija.
• 1948 m. – Josef Meinrad Ackermann, šveicarų kilmės bankininkas ir vadybininkas.
• 1962 m. – David Bryan Rashbaum, dar žinomas kaip David Bryan – amerikiečių muzikantas, roko grupės Bon Jovi klavišininkas.
• 1968 m. – Sully Erna, pagrindinis grupės Godsmack vokalistas, gitaristas ir dainų rašytojas. Savo muzikinę karjerą pradejo kaip būgnininkas.
• 1974 m. – Steve Nash, kanadiečių krepšininkas, pagrindinis Fynikso „Suns“ komandos įžaidėjas. Nors krepšininko nacionalinė rinktinė yra Kanada, jis yra gimęs Pietų Afrikos Respublikoje. Vienas iš daugaiusiai rezultatyvių perdavimų atlikusių krepšininkų, per visą NBA istoriją.
• 1977 m.:
  • Cunejasu Mijamoto, japonų futbolininkas Japonijos rinktinės kapitonas, Vissel Kobe klubo gynėjas.
  • Martinš Freimanis, grupės Tumsa vokalistas, kompozitorius, aktorius ir poetas.
• 1978 m. – Christopher Ashton Kutcher, JAV aktorius.
• 1982 m. – Mickaël Pietrus, Prancūzijos krepšininkas.
• 1983 m.:
  • Christian Klien, autosporto lenktynininkas iš Austrijos. Nuo 2003 m. jis dalyvauja Formulės 1 čempionate. Šiuo metu jis užima Hispania Racing ekipos lenktynininko bandytojo vietą.
  • Federico Marchetti, Italijos futbolininkas, nuo 2009 m. atstovaujantis nacionalinę šalies rinktinę.
• 1987 m. – Kerli Kõiv, Estijos dainininkė.
• 1990 m. – Mérovée Ephrem, Prancūziją ir Monaką atstovaujanti čiuožėja ant ledo.

Neaprašyti

• 1700 – Filipas Bošė (Philippe Buache), prancūzų geografas ir kartografas.

Mirtys

• 1837 m. – Gustavas IV Adolfas, 1792-1809 m. Švedijos karalius (g. 1778 m.).
• 1878 m. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (g. 1792 m.).
• 1920 m. – Aleksandras Kolčiakas, Rusijos karinis veikėjas, admirolas (1917 m.) (g. 1874 m.).
• 1960 m. – Igoris Kurčiatovas, fizikas, vadinamas tarybinės atominės bombos tėvu. Atominės energijos instituto įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1943-1960 m.), atominės problematikos tyrinėjimų TSRS vadovas, vienas atominės energijos panaudojimo ne karo tikslams pradininkų, TSRS Mokslų akademijos narys (1943) (g. 1903 m.).
• 1968 m. – Ivanas Pyrjevas, tarybinis kino režisierius, TSRS liaudies artistas (1948), šešiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1942, 1946, 1946, 1948 ir 1951 m.) (g. 1901 m.).
• 1970 m. – Liudvikas Bocianskis, lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas (g. 1892 m.).
• 1979 m. – Josef Mengele, vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Aušvico koncentracijos stovykloje. Mengele buvo žinomas kaip "Mirties angelas". Po karo tapo vienu ieškomiausių nacių karo nusikaltėlių (g. 1911 m.).
• 2007 m. – Alan Graham MacDiarmid, 2000 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1927 m.).

Neaprašyti

• 1894 – Adolfas Saksas (Adolphe Sax), belgas, išradęs saksofoną;
• 1959 – Danielis Fransua Malanas (Daniel Francois Malan), Pietų Afrikos politikas ir apartheido politikos kūrėjas.