Sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Šalinama: rm:Insla
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.3) (robotas Pridedama: rue:Острів
Eilutė 126: Eilutė 126:
[[ro:Insulă]]
[[ro:Insulă]]
[[ru:Остров]]
[[ru:Остров]]
[[rue:Острів]]
[[sah:Арыы (география)]]
[[sah:Арыы (география)]]
[[scn:Ìsula]]
[[scn:Ìsula]]

00:08, 29 sausio 2011 versija

Vaizdas:Island.jpg
Sala Adrijos jūroje

Sala – žemės plotas, iš visų pusių apsuptas vandens. Pagrindinės salų rūšys – žemyninės, vulkaninės ir upinės, koralinių rifų, taip pat yra dirbtinių salų. Grupė susijusių salų vadinama salynu arba archipelagu.

Žemyninės salos

Žemyninės salos, susijusios su tam tikru žemynu per šelfą. Žemyninių salų pavyzdžiai: Grenlandija priklauso Šiaurės Amerikai, Barbadosas ir TrinidadasPietų Amerikai, SicilijaEuropai, Sumatra ir JavaAzijai, Naujoji Gvinėja ir Tasmanija - Australijai.

Atskiras žemyninių salų tipas – atsiskyrusios salos, kurios yra atskilusios nuo žemyno. Geriausias pavyzdys yra Madagaskaras, kažkada buvęs Afrikos dalimi.

Kitas žemyninių salų tipas – barjerinės salos, kurios susidaro susikaupus smėliui ant žemyninio šelfo.

Upinės salos

Upinės salos susidaro didelėse upėse, jų deltose. Susiformuoja iš upės sąnašų, kurios tam tikrame upės taške nusėda susilpnėjus upės tėkmei. Šios salos būna efemeriškos, gali išnykti pakilus vandens lygiui. Kitos salos – stabilios ir gali gyvuoti ilgą laiką, nepriklauso nuo vandens lygio.

Vulkaninės salos

Vulkaninės salos susidaro veržiantis vulkanams. Geriausias vulkaninių salų pavyzdys yra vidurinė okeaninės salos, kurios nepriklauso jokiam žemynui. Viena vulkaninių salų rūšis yra salų lankai, kure susidaro litosferos plokštei palendant po kita plokšte, vykstant subdukcijai. Vykstant panirusios plokštės tirpimui mantijoje susidaro magma, kuri, jai išsiveržus lavos pavidalu, gali suformuoti salų lankus. Vulkaninių salų pavyzdžiai Ramiajame vandenyne: Šiaurės Marianai, Aleutų salos, ir didžioji Tongos dalis.

Kitas vulkaninių salų tipas susidaro, kai okeaninis riftas, susidaręs vandenyno dugne pasiekia vandens paviršių. Geriausias šio tipo salos pavyzdys yra Islandija – didžiausia tokio tipo sala.

Paskutinis vulkaninių salų tipas susidaro virš taip vadinamų „karštųjų taškų“. Šiose vietose konvekciniai žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir toje vietoje atsiranda ugnikalnis. Iš pradžių jis būna povandeninis, o vėliau pasiekęs jūros lygį tampa vulkanine sala. „Karštasis taškas“ paprastai pasilieka vienoje vietoje ilgą laiką, todėl, vykstant tektoninių plokščių judėjimui, palaipsniui virš jo atsiranda naujas, dar nepradegintas, litosferos plotas. Taip palaipsniui atsiranda vis naujos salos sudarydamos salų linijas. Puikiausias šio tipo salų pavyzdys – Havajai.

Atolas

Atolas – sala, susiformavusi iš koralinio rifo, kuris išauga ant nuskendusios vulkaninės salos. Augdamas rifas kyla virš vandens paviršiaus ir suformuoja naują salą. Atolai paprastai yra žiedo formos, su sėklia lagūna centre. Atolų pavyzdžiai: Maldyvai Indijos vandenyne ir Bora Bora sala Ramiajame vandenyne.

Vidinė nuoroda