Nėginės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Nėginės''' (''Petromyzonidae'') - vienintelė [[nėgės|nėgių]] (''Petromyzoniformes'') būriui priklausanti primityvių vandens [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį [[pelekas|pelekus]]. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. [[akis|Akys]] didelės, [[lerva|lervų]] jas dengia [[oda]]. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas - „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę [[jutimo organai]], panašūs į žuvų [[šoninė linija|šoninę liniją]]. |
'''Nėginės''' (''Petromyzonidae'') - vienintelė [[nėgės|nėgių]] (''Petromyzoniformes'') būriui priklausanti primityvių vandens [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį [[pelekas|pelekus]]. Kūnas ištįsęs, panašus į ungurio. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. [[akis|Akys]] didelės, [[lerva|lervų]] jas dengia [[oda]]. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas - „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę [[jutimo organai]], panašūs į žuvų [[šoninė linija|šoninę liniją]]. |
||
Neršia upių aukštupiuose, nerštui reikalingas žvyruotas dugnas, kuriuo teka vėsus, deguonies pripildytas vanduo. Išaugęs daugelio rūšių mailius keliauja į jūrą, kur iki 18 mėnesių gyvena kaip parazitai, paprastai netoli kranto. Jų šeimininkai tampa žuvys, prie kurių nėginės prisisiurbia ir minta jų [[Kraujas|krauju]] bei kūno dalelėmis. Didesnės, sveikos žuvys tokį nėginių parazitavimą nesunkiai išgyvena, ir ant jų lieka tik tipiški apvalūs randai. Tuo tarpu mažesnių rūšių žuvys, jaunos bei sergančios žuvys gali dėl to žūti. Po keleto metų nėginės vėl kyla į upių aukštupius nerštui, o po to žūva. |
|||
Upinės nėgės į jūrą neišplaukia. Jos pasilieka netoli neršto vietų. |
|||
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys: |
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys: |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 23: | ||
[[Category:Bežandžiai]] |
[[Category:Bežandžiai]] |
||
[[bg:Миноги]] |
|||
[[de:Neunaugen]] |
|||
[[en:Lamprey]] |
|||
[[fr:Petromyzon]] |
|||
[[nl:Zeeprik]] |
|||
[[pt:Lampréia]] |
|||
[[sv:Nejonöga]] |
|||
22:30, 1 birželio 2005 versija
| Petromyzonidae |
|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Nėginės (Petromyzonidae) - vienintelė nėgių (Petromyzoniformes) būriui priklausanti primityvių vandens stuburinių gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį pelekus. Kūnas ištįsęs, panašus į ungurio. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. Akys didelės, lervų jas dengia oda. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas - „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę jutimo organai, panašūs į žuvų šoninę liniją.
Neršia upių aukštupiuose, nerštui reikalingas žvyruotas dugnas, kuriuo teka vėsus, deguonies pripildytas vanduo. Išaugęs daugelio rūšių mailius keliauja į jūrą, kur iki 18 mėnesių gyvena kaip parazitai, paprastai netoli kranto. Jų šeimininkai tampa žuvys, prie kurių nėginės prisisiurbia ir minta jų krauju bei kūno dalelėmis. Didesnės, sveikos žuvys tokį nėginių parazitavimą nesunkiai išgyvena, ir ant jų lieka tik tipiški apvalūs randai. Tuo tarpu mažesnių rūšių žuvys, jaunos bei sergančios žuvys gali dėl to žūti. Po keleto metų nėginės vėl kyla į upių aukštupius nerštui, o po to žūva.
Upinės nėgės į jūrą neišplaukia. Jos pasilieka netoli neršto vietų.
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)