Naujojo Sibiro salos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:New Siberian Islands map.png|250px|right|thumb|Naujojo Sibiro salos]]'''Naujojo Sibiro salos''' (rusiškai: ''Новосибирские острова'') yra archipelagas [[Sibiras|Rytų Sibiro]] šiaurinėje pakrantėje, tarp [[Laptevų jūra|Laptevų]] ir [[Rytų Sibiro jūra|Rytų Sibiro]] jūrų. Įeina į [[Jakutija|Jakutijos Respublikos]] sudėtį. |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
== Reljefas == |
== Reljefas == |
||
Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas - 374 m ( |
Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas - 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus. |
||
== Klimatas == |
== Klimatas == |
||
| Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
[[Amžinasis įšalas]] ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų. |
[[Amžinasis įšalas]] ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų. |
||
Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. |
Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. [[1712]] m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liakchovskio salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų. |
||
[[kategorija:Salynai]] |
[[kategorija:Salynai]] |
||
[[Category:Sibiras]] |
[[Category:Sibiras]] |
||
[[de:Neusibirische Inseln]] |
|||
[[en:New Siberian Islands]] |
|||
[[et:Uus-Siberi saared]] |
|||
[[es:Islas de Nueva Siberia]] |
|||
[[ko:노보시비르스크 제도]] |
|||
[[ja:ノヴォシビルスク諸島]] |
|||
[[no:Nysibirøyene]] |
|||
[[pl:Wyspy Nowosyberyjskie]] |
|||
[[ru:Новосибирские острова]] |
|||
[[fi:Uuden-Siperian saaret]] |
|||
[[zh:新西伯利亞群島]] |
|||
11:38, 18 liepos 2006 versija
Naujojo Sibiro salos (rusiškai: Новосибирские острова) yra archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Įeina į Jakutijos Respublikos sudėtį.
Geografija
Naujojo Sibiro saloms priklauso Anžu salos, kurių plotas maždaug apie 29,000 km², jos susideda iš:
- Kotelno sala (о. Коте́льный) 11,700 km² ir
- Fadejevo salos (о. Фадде́евский) 5,300 km²
- Kurios taip pat vadinamos Bunge žemė (земля́ Бу́нге) 6,200 km² (kartais apsemiamos jūros)
- Naujojo Sibiro sala (о. Но́вая Сиби́рь) 6,200 km²
- Belkovskio sala (о. Бельковский) 500 km²
Į pietus ir arčiau Sibiro žemyninės dalies išsidėsčiusios Liakchovskio salos (6100 km²):
- Didžiosios Liakchovskio salos (о. Большо́й Ля́ховский) 4,600 km²
- Mažosios Liakchovskio salos (о. Ма́лый Ля́ховский) 1,325 km²
- Stolbovojaus sala (о. Столбово́й) 170 km²
- Semionovsko sala (о. Семёновский) 5km²
Mažosios De Longo salos (228 km²) išsidėsčiusios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose:
- Žanetos sala (о. Жанне́тты)
- Henrietos sala (о. Генрие́тты)
- Beneto sala (о. Бе́ннетта)
- Vilkitskogo sala (о. Вильки́цкого)
- Žokovo sala (о. Жо́хова)
Reljefas
Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas - 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.
Klimatas
- Vidutinė temperatūra sausį: nuo −28°C iki −31°C
- Temperatūra liepą: pakrantėse Ledinis arktinis vanduo padaro temperatūra reliatyviai žemą. Vidutinė maksimali temperatūra yra: nuo +8°C iki +11°C Ir vidutinė žemiausia temperatūra: nuo -3°C iki +1°C.
Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16°C iki +19°C ir vidutinė žemiausia: nuo +3°C to +6°C.
Krituliai: iki 132 mm per metus
Amžinasis įšalas ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.
Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liakchovskio salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.