Kumarkachas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 15°01′0″ š. pl. 91°10′0″ v. ilg. / 15.01667°š. pl. 91.16667°r. ilg. / 15.01667; 91.16667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: Keičiama Kategorija:Gvatemalos archeologinės radimvietės
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Sen miestas
{{coor title dms|20|40|58|N|88|34|09|W}}
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
{{Senovinis miestas
| nacionalinis pavadinimas = Q'umarkah
|teritorija = Majų miestas
| vaizdas =
|pavadinimas = Q'umarkah
| vaizdo plotis = 200
|iliustracija =
| vaizdo info =
|vieta = [[Gvatemala]]
| herbas =
|laikotarpis = Poklasikinis
| herbo plotis =
|tauta = [[Kičiai]]
| herbo info =
|valdovai = Ahpopai
| žeml = Gvatemala
|žemėlapis = [[Vaizdas:Postclassicguatemalahighlands.png|180px|Poklasikinio laikotarpio Majos aukštumos]]
| žeml plotis = 230
| žeml info =
|PL=15|PM=01|PS=0|NS=N|IL=91|IM=10|IS=0|EW=W
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Kičės departamentas]], [[Gvatemala]]
| regionas = [[Mezoamerika]]
| plotas =
| aukštis =
| statytojas =
| medžiaga =
| pastatytas = 1225 m.
| sugriautas = 1524 m.
| laikotarpis = Poklasikinis
| tauta = [[majai]] ([[kičiai]])
| valdovai = Ahpopai
| kasinėjimai =
| žvalgytas =
| tirtas =
| vikiteka =
}}
}}
'''Kumarkachas''' - ({{es|Gumarcaj}}:, [[kičių kalba]]: ''Q'umarkah'' - "senų nendrių vieta"), actekų vadintas '''Utatlan''' - poklasikinio laikotarpio aukštikalinių [[majai|majų]] ([[kičiai|kičių]]) miestas ir valstybė, buvusi dab [[Gvatemala|Gvatemalos]] pietuose.
'''Kumarkachas''' - ({{es|Gumarcaj}}, [[kičių kalba]]: ''Q'umarkah'' - "senų nendrių vieta"), actekų vadintas '''Utatlan''' - poklasikinio laikotarpio aukštikalinių [[majai|majų]] ([[kičiai|kičių]]) miestas ir valstybė, buvusi dab [[Gvatemala|Gvatemalos]] pietuose.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Postclassicguatemalahighlands.png|thumb|left|240px|Poklasikinio laikotarpio Majos aukštumos]]
Kičiai būsimo miesto teritorijoje gyveno nuo VI a. pr. m. e. Tačiau aukštesnio lygio civilizacija čia prasidėjo tik nuo XIII a., ir yra susijusi su stipria įtaka iš šiaurės, pasireiškusia naujų genčių migracija į Majos aukštumas. Šaltiniuose jie minimi kaip ''yaqui'', ir tai reiškia, kad kalbėjo [[nauatlių kalba]]. Kaip tik tuo metu šiaurėje žlugo nauatliškai kalbėjusių [[toltekai|toltekų]] imperija, ir tai galėjo būti artimai susiję. Ateiviai greičiausiai perėmė vietines majų kalbas, tačiau įkūrė dinastijas ir miestus, atsinešė Jukatano šiaurėje paplitusį meno stilių. Savo protėviais juos laiko keturios majų aukštikalnių tautos: kičiai, [[kakčikeliai]], cutuchiliai ir rabinaliai, tuo metu dar šnekėjusios bendra kalba.
Kičiai būsimo miesto teritorijoje gyveno nuo VI a. pr. m. e. Tačiau aukštesnio lygio civilizacija čia prasidėjo tik nuo XIII a., ir yra susijusi su stipria įtaka iš šiaurės, pasireiškusia naujų genčių migracija į Majos aukštumas. Šaltiniuose jie minimi kaip ''yaqui'', ir tai reiškia, kad kalbėjo [[nauatlių kalba]]. Kaip tik tuo metu šiaurėje žlugo nauatliškai kalbėjusių [[toltekai|toltekų]] imperija, ir tai galėjo būti artimai susiję. Ateiviai greičiausiai perėmė vietines majų kalbas, tačiau įkūrė dinastijas ir miestus, atsinešė Jukatano šiaurėje paplitusį meno stilių. Savo protėviais juos laiko keturios majų aukštikalnių tautos: kičiai, [[kakčikeliai]], cutuchiliai ir rabinaliai, tuo metu dar šnekėjusios bendra kalba.
Eilutė 19: Eilutė 39:
XV a. pabaigoje kičiai aktyviai kovojo su aplinkinėmis tautomis, kas juos labai nusilpnino. 1510 m. jie buvo priversti prisiekti ištikimybę [[Actekai|Actekų]] imperatoriui [[Montesuma II]]. Tuo metu actekai išvertė Kumarckacho pavadinimą į savo kalbą ir vadino jį Utatlán.
XV a. pabaigoje kičiai aktyviai kovojo su aplinkinėmis tautomis, kas juos labai nusilpnino. 1510 m. jie buvo priversti prisiekti ištikimybę [[Actekai|Actekų]] imperatoriui [[Montesuma II]]. Tuo metu actekai išvertė Kumarckacho pavadinimą į savo kalbą ir vadino jį Utatlán.


1524 m., po Meksikos užkariavimo, [[Pedro de Alvarado]] pasiekė šią piečiausią Actekų imperijos teritoriją ir ją nukariavo. Valstybės sostinė buvo sunaikinta, o netoli jos pastatytas ispanų miestas [[Santa Cruz del Quiche]].
1524 m., po Meksikos užkariavimo, [[Pedro de Alvarado]] pasiekė šią piečiausią Actekų imperijos teritoriją ir ją nukariavo. Valstybės sostinė buvo sunaikinta, o netoli jos pastatytas ispanų miestas [[Santa Krus del Kičė]].


== Valdovai (ahpop) ==
== Valdovai (ahpop) ==

22:57, 25 sausio 2011 versija

Kumarkachas
Q'umarkah
Kumarkachas
Kumarkachas
Koordinatės 15°01′0″ š. pl. 91°10′0″ v. ilg. / 15.01667°š. pl. 91.16667°r. ilg. / 15.01667; 91.16667
Vieta Kičės departamentas, Gvatemala
Regionas Mezoamerika
Istorija
Pastatytas 1225 m.
Sugriautas 1524 m.
Laikotarpis Poklasikinis
Tauta majai (kičiai)
Valdovai Ahpopai

Kumarkachas - (isp. Gumarcaj, kičių kalba: Q'umarkah - "senų nendrių vieta"), actekų vadintas Utatlan - poklasikinio laikotarpio aukštikalinių majų (kičių) miestas ir valstybė, buvusi dab Gvatemalos pietuose.

Istorija

Poklasikinio laikotarpio Majos aukštumos

Kičiai būsimo miesto teritorijoje gyveno nuo VI a. pr. m. e. Tačiau aukštesnio lygio civilizacija čia prasidėjo tik nuo XIII a., ir yra susijusi su stipria įtaka iš šiaurės, pasireiškusia naujų genčių migracija į Majos aukštumas. Šaltiniuose jie minimi kaip yaqui, ir tai reiškia, kad kalbėjo nauatlių kalba. Kaip tik tuo metu šiaurėje žlugo nauatliškai kalbėjusių toltekų imperija, ir tai galėjo būti artimai susiję. Ateiviai greičiausiai perėmė vietines majų kalbas, tačiau įkūrė dinastijas ir miestus, atsinešė Jukatano šiaurėje paplitusį meno stilių. Savo protėviais juos laiko keturios majų aukštikalnių tautos: kičiai, kakčikeliai, cutuchiliai ir rabinaliai, tuo metu dar šnekėjusios bendra kalba.

1225 m. buvo įkurta kičių valstybė su sostine Chakavic (Jakawitz), vėliau perkelta į Kumarkachą. Per XIV a. kičių ekspansija plėtėsi, jie ėmė kontroliuoti rabinalius, cutuchilius, pokomamius, kakčikelius. Didžiojo užkariautojo K'iq'ab' (~1435–~1475) laikais Kičiams pavyko sukurti laikiną imperiją, užvaldžiusią visas Majos aukštumas, kuri subyrėjo po didžiojo valdovo mirties.

XV a. pabaigoje kičiai aktyviai kovojo su aplinkinėmis tautomis, kas juos labai nusilpnino. 1510 m. jie buvo priversti prisiekti ištikimybę Actekų imperatoriui Montesuma II. Tuo metu actekai išvertė Kumarckacho pavadinimą į savo kalbą ir vadino jį Utatlán.

1524 m., po Meksikos užkariavimo, Pedro de Alvarado pasiekė šią piečiausią Actekų imperijos teritoriją ir ją nukariavo. Valstybės sostinė buvo sunaikinta, o netoli jos pastatytas ispanų miestas Santa Krus del Kičė.

Valdovai (ahpop)

  • B'alam Kitze (~1225–~1250)
  • K'ok'oja (~1350–1275)
  • Tz'ikin (1275–~1300)
  • Ajkan (~1300–~1325)
  • K'okaib (~1325–~1350)
  • K'onache (~1350–~1375)
  • K'otuja (~1375–~1400)
  • Quq'kumatz (~1400–~1435)
  • K'iq'ab' (~1435–~1475)
  • 8 Q'aam (~1475–~1500)
  • 3 Keh (~1500–1524)