Kuldyga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S r2.5.1) (robotas Pridedama: it:Kuldīga |
||
| Eilutė 85: | Eilutė 85: | ||
[[fr:Kuldīga]] |
[[fr:Kuldīga]] |
||
[[hu:Kuldīga]] |
[[hu:Kuldīga]] |
||
[[it:Kuldīga]] |
|||
[[ja:クルディーガ]] |
[[ja:クルディーガ]] |
||
[[kk:Кулдига]] |
[[kk:Кулдига]] |
||
01:55, 24 sausio 2011 versija
| Kuldyga latv. Kuldīga | |
|---|---|
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Istorinis regionas |  Kuržemė
|
| Savivaldybė | Kuldygos savivaldybė |
| Gyventojų | 12 981 |
| Plotas | 13 km² |
| Tankumas | 999 žm./km² |
| Pašto kodas | 3301; LV-3302 |
| Tinklalapis | www.kuldiga.lv |
 Vikiteka |
Kuldyga |
| Kirčiavimas | Kul̃dyga |
Kuldyga (seniau – Kuldinga; latv. Kuldīga, vok. Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldygos savivaldybės administracinis centras. 12 981 gyventojų.
Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 m. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 m., sugriauta XVIII-XIX a., atstatyta 1835 m. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 m., perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640 m., perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX a. gyvenami namai.
Istorija
X-XIII a. buvo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minimi 1242 m. kryžiuočių planai čia pasistatyti pilį. Valdant 1242–1245 m. Livonijos magistrui Dytrichui fon Griuningenui (Dietrich von Grüningen), 1244 m. Kuldygoje pastatyta Livonijos ordino pilis. Iš pradžių pilį vadino Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen.
1378 m. gavo miesto teises. Nuo 1368 m. Kuldyga tapo Hanzos lygos miestu (1991 m., atkūrus Latvijos nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 m., Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587–1671 m. miestas buvo Kuršo hercogystės sostinė.
Kuldygoje gimė hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler). Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
Miestai partneriai
Geografija
Kuldyga yra 155 km nuo Rygos. Rajoną kerta Rygos-Liepojos geležinkelio linija. Geležinkelio linija Liepoja-Ventspilis uždaryta XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Per Kuldygą teka Venta. Ventos senvagė nuo Kuldygos krioklio iki Abavos žiočių yra respublikinės reikšmės saugojamas gamtos objektas.
Bažnyčios
Kuldygoje yra didžiausių tikybų bažnyčios – dvi liuteronų, viena katalikų, viena stačiatikių ir viena baptistų. Naujausiam iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatui – 94 metai.
Vargonai
Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios vargonai pirmąkart paminėti 1593 m. Dabartinius vargonus nuo 1712 m. iki 1715 m. darė vargonų meistras K. Ranejs iš Liepojos. Jie yra barokinio stiliaus. Prospekto lamzdeliai turi daugiau dekoratyvinę reikšmę, nes XIX a. pabaigoje buvo įrengtas naujas vargonų mechanizmas, prie kurio jie nėra prijungti. 1969 m. vargonai kapitaliai suremontuoti. Šiuo metu vargonai turi 996 lamzdelius, kurie padalinti į 20 registrų.
Laikrodis, bokštas
Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios laikrodis pirmąkart paminėtas 1632 m. Skaičiuojant ir bažnyčios degimo bei užpuolimo atvejus, bokšte buvo ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai.
Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir įrengtas bokšte 1936 m.
Nuo 1740 m. yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas. Po altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame kažkada laidoti Kuldygos ordino komturai, vėliau – hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Bažnyčioje po centrine ir šoninėmis perėjomis iš viso yra 64 altoriaus grindimis.
Sportas
Lengvoji atletika
Mieste yra lengvosios atletikos uždarų patalpų maniežas, kuriame vyksta šalies žiemos sezono nacionalinis čempionatas, Kotrynos taurės varžybos.
Futbolas
Nuorodos
| ||||||||