Afrika: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

03:53, 22 sausio 2011 versija

**Afrika**

Plotas	30 221 532 km²
Populiacija	~ 1 000 011 000
Tankumas	30.51/km²
Šalys	53
Kalbos	Afrikiečių
Laiko juostos	UTC-1 - UTC+4

Kitos reikšmės – Afrika (reikšmės).

Afrika – antrasis pagal dydį (po Azijos) žemynas^[1], esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.

Etimologija

Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse.^{[reikalingas šaltinis]} Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų šiaurės Afrikoje, užėmusią dabartinio Tuniso teritoriją.

Reljefas

Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, stačiomis pakopomis besileidžiantys į pakrantės žemumas. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės – 39 %, 500-1000 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma, žemyno viduryje žaliuoja džiunglės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).

Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbajaus kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – Kilimandžaro, Kenija, Ruvenzoris, Simeno, Meru, Virunga.

Geologinė sandara

Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.

Rytų Afrikos formavimasis

Rytų Afrikoje Žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai. Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad Žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių, plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos. Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų.

Vienose planetos vietose plokštės slysta viena palei kitą, kitose – tolsta viena nuo kitos. Taip atsitiko Afrikos ir Arabijos plokščių sandūroje, kai prieš 20 mln. metų jos pradėjo skirtis – susidarė Raudonoji jūra ir Adeno įlanka. Šio judėjimo liudijimas akivaizdus pažvelgus į žemėlapį: matyti, kaip tiksliai sutaptų priešingi krantai, jeigu vėl suartėtų. Tik vienoje vietoje jie nesutampa – Džibutyje ir Afarų įduboje. Jėgą, skiriančią Žemės plutos plokštes, sukelia iš mantijos besiveržiančios išsilydžiusios uolienos, jos kyla į viršų ir užpildo centrinį plyšį formuodamos naują vandenyno dugną. Vienu metu ta įduba buvo Raudonosios jūros dalis, tačiau, iškilus Danakilių pajūrio kalnagūbriui, buvo atkirsta ir iš lėto išdžiūvo.

Tie patys procesai yra Didžiųjų lūžių Rytų Afrikoje ir Arabijoje priežastis. Nusidriekęs 6400 km nuo Negyvosios jūros iki Mozambiko, šis griovys kerta septintadalį Žemės perimetro. Per visą jo ilgį tęsiasi vulkanų ir žemės drebėjimų zona.

Etiopijoje ir Kenijoje išsilydžiusių uolienų veržimasis pakėlė ir suplonino žemyno plutą – susidarė didžiulės kalnuotos plynaukštės, ir kaip tik čia Didieji lūžiai įgavo įspūdingiausius pavidalus. Nepajėgdama atlaikyti tempimo, pluta silpniausiuose ruožuose įtrūko, ir žemė įsmuko į susidariusius 40–56 km pločio tarpeklius.

Dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties Didieji Afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. Buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per Ugandą, Tanzaniją ir Zambiją, užliejo dideli ežerai, tokie kaip Alberto ežeras, Tanganikos ir Malavio. Tačiau rytinis lūžis, einantis per Etiopiją, Keniją ir Rytų Tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip Natrono ežeras, ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, Kenijos ir Kilimandžaro kalnus.

Tačiau labiausiai intriguojantis Didžiųjų lūžių aspektas yra ne jų praeitis, o ateitis. Jei paaiškės, kad lūžių slėnis yra besiformuojanti plokštės riba, Afrikos ragas gali atsiskirti ir iškeliauti į Indijos vandenyną. Tačiau kai kurie geologai mano, kad Atlanto vandenynas platėja, ir Afrika bus varoma prie Arabijos, taigi Raudonoji jūra gali vėl susitraukti.

Naudingosios iškasenos

Afrikos ištekliai:

Nafta (apie 6 % pasaulio išteklių)
Gamtinės dujos (7 %)
Akmens anglis
Geležis
Uranas
Stibis ir cirkonis
Chromas
Fosforitai

Taip pat išgaunama auksas, deimantai ir kiti brangakmeniai. Naftos ir dujų gausiausia Sacharos baseine, šiaurės rytinėje Gvinėjos įlankos dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje.

Valstybės

Didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių – Nigerija. Didžiausia valstybė pagal plotą - Sudanas. Afrikoje yra 46 šalys, įskaitant Madagaskarą, o su visomis salų grupėmis - 53.

Regionai ir valstybės	Plotas (km²)	Populiacija	1 GYV./km²	Sostinė
Rytų Afrika:
Burundis	27,830	6,373,002	229.0	Bužumbūra
Komorai	2,170	614,382	283.1	Moronis
Džibutis	23,000	472,810	20.6	Džibutis
Eritrėja	121,320	4,465,651	36.8	Asmara
Etiopija	1,127,127	67,673,031	60.0	Adis Abeba
Kenija	582,650	31,138,735	53.4	Nairobi
Madagaskaras	587,040	16,473,477	28.1	Antananaryvas
Malavis	118,480	10,701,824	90.3	Lilongvė
Mauricijus	2,040	1,200,206	588.3	Port Luisas
Majotas (Prancūzija)	374	170,879	456.9	Mamoutzou
Mozambikas	801,590	19,607,519	24.5	Maputu
Rejunjonas (Prancūzija)	2,512	743,981	296.2	Sent Denis
Ruanda	26,338	7,398,074	280.9	Kigalis
Seišeliai	455	80,098	176.0	Viktorija
Somalis	637,657	7,753,310	12.2	Mogadišas
Tanzanija	945,087	37,187,939	39.3	Dodoma
Uganda	236,040	24,699,073	104.6	Kampala
Zambija	752,614	9,959,037	13.2	Lusaka
Zimbabvė	390,580	11,376,676	29.1	Hararė
Centrinė Afrika:
Angola	1,246,700	10,593,171	8.5	Luanda
Kamerūnas	475,440	16,184,748	34.0	Jaundė
Centrinės Afrikos Respublika	622,984	3,642,739	5.8	Bangis
Čadas	1,284,000	8,997,237	7.0	Ndžamena
Kongas	342,000	2,958,448	8.7	Brazavilis
Kongo Demokratinė Respublika	2,345,410	55,225,478	23.5	Kinšasa
Pusiaujo Gvinėja	28,051	498,144	17.8	Malabas
Gabonas	267,667	1,233,353	4.6	Librevilis
San Tomė ir Prinsipė	1,001	170,372	170.2	San Tomė
Šiaurės Afrika:
Alžyras	2,381,740	32,277,942	13.6	Alžyras
Egiptas	1,001,450	70,712,345	70.6	Kairas
Libija	1,759,540	5,368,585	3.1	Tripolis
Marokas	446,550	31,167,783	69.8	Rabatas
Sudanas	2,505,810	37,090,298	14.8	Chartumas
Tunisas	163,610	9,815,644	60.0	Tunisas
Vakarų Sachara	266,000	256,177	1.0	Al Ajunas
Ispanijos ir Portugalijos teritorijos:
Kanarų salos (Ispanija)	7,492	1,694,477	226.2	Las Palmas de Gran Canaria, Santa Cruz de Tenerife
Seuta (Ispanija)	20	71,505	3,575.2	—
Madeiros salos (Portugalija)	797	245,000	307.4	Funšalis
Melilja (Ispanija)	12	66,411	5,534.2	—
Pietų Afrika:
Botsvana	600,370	1,591,232	2.7	Gaboronė
Lesotas	30,355	2,207,954	72.7	Maseru
Namibija	825,418	1,820,916	2.2	Vindhukas
Pietų Afrikos Respublika	1,219,912	43,647,658	35.8	Blumfonteinas, Keiptaunas, Pretorija
Svazilandas	17,363	1,123,605	64.7	Mbabanė, Lobamba
Vakarų Afrika:
Beninas	112,620	6,787,625	60.3	Porto Novas
Burkina Faso	274,200	12,603,185	46.0	Uagadugu
Žaliasis Kyšulys	4,033	408,760	101.4	Praja
Dramblio Kaulo Krantas	322,460	16,804,784	52.1	Abidžanas, Jamusukras
Gambija	11,300	1,455,842	128.8	Bandžulis
Gana	239,460	20,244,154	84.5	Akra
Gvinėja	245,857	7,775,065	31.6	Konakris
Bisau Gvinėja	36,120	1,345,479	37.3	Bisau
Liberija	111,370	3,288,198	29.5	Monrovija
Malis	1,240,000	11,340,480	9.1	Bamakas
Mauritanija	1,030,700	2,828,858	2.7	Nuakšotas
Nigeris	1,267,000	10,639,744	8.4	Niamėjus
Nigerija	923,768	129,934,911	140.7	Abudža
Šv. Elenos Sala (Jungtinė Karalystė)	410	7,317	17.8	Džeimstaunas
Senegalas	196,190	10,589,571	54.0	Dakaras
Siera Leonė	71,740	5,614,743	78.3	Fritaunas
Togas	56,785	5,285,501	93.1	Lomė
Viso	30,368,609	843,705,143	27.8

Gyventojai

Afrikos kaimuose daugelis žmonių gyvena gentimis. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rytų Afrikos kikujai, yra kilusios iš genčių, gyvenusių šiose vietose jau daugelį šimtmečių. Kiti gyventojai - tai neseniai čia atsikraustę imigrantai iš kitų Afrikos dalių arba kitų žemynų.

Karai ir badas

Pilietiniai karai ir badas - įprastas reiškinys Afrikoje. Daugelis karų kyla dėl politinių nesutarimų, tačiau kai kuriuos sukelia konfliktai tarp genčių. Čade pilietinis karas, trukęs daug metų ,vyko tarp dykumose gyvenančių tuaregų, kuriuos rėmė Libija, ir drėgnesniųjų rajono žemdirbių. Ruandoje ir Burundyje kovos tarp tutsių ir hutų nusinešė tūkstančius gyvybių. Kita didžiulė nelaimė - badas. Afrikos maisto pramonė nespėja aprūpinti sparčiai gausėjančiu gyventojų. Todėl daug maisto produktų importuojama. Tradiciškai dauguma žmonių kiekvienais metais užsiaugina maisto tik tiek, kad jo užtektų iki kito derliaus. Jeigu javai neužaugtų ar nutrūktų importas, tūkstančiai žmonių per keletą mėnesių mirtų iš bado.

Plėtra

Daugelio Afrikos tautų plėtrą stabdo tai, kad trūksta pagrindinių susisiekimo priemonių - kelių ir geležinkelių, prastai tiekiama elektros energija. Tik nedaugelis šalių parduoda užsienyje pakankamai prekių, kad galėtų susimokėti už gyvybiškai būtinus patogumus. Vis dėlto daugelis Afrikos šalių labiau pasikliauja Vakarų valstybių teikiamomis dovanomis ir paskolomis, tikėdamosi susimokėti už plėtros programas.