Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ar:خانيّة القرم
S r2.7.1) (robotas Keičiama: ar:خانية القرم
Eilutė 57: Eilutė 57:


[[an:Khanato de Crimeya]]
[[an:Khanato de Crimeya]]
[[ar:خانيّة القرم]]
[[ar:خانية القرم]]
[[az:Krım xanlığı]]
[[az:Krım xanlığı]]
[[be:Крымскае ханства]]
[[be:Крымскае ханства]]

21:50, 15 sausio 2011 versija

Qırım Hanlığı
Krymo chanatas
Vaizdas:Flag of the Golden horde.jpg
1441 – 1783

Flag of

Vėliava

Location of
Location of
Krymo chanatas XVI a. pr.
Sostinė Bachčisarajus
Valdymo forma Monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1441 m. 1478 d.
 - Aneksuota Rusijos 1783 m. 1774 d.

Krymo chanatas (krym. Qırım Hanlığı, قريم خانلغى‎) - totorių valstybė, gyvavusi XVXVIII a. Krymo pusiasalyje bei Ponto stepės pietvakariuose.

Aukso ordos laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių (Krymo totoriai), regionas tapo ulusu su sostine Senajame Kryme. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir Tochtamyšo palikuonis, Girėjų dinastijos pradininkas Chadži-Girėjus, remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, pakviestas tapti Krymo chanu. 1420-1441 m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs 1443 m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į Bachčisarajų, padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.

Valdant chanui Mengliui (14681515 m.) Krymo chanatas sudarė sąjungą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, drauge kovojo prieš Didžiąją ordą. 1475 m. Osmanų imperija nugalėjo Kryme buvusias graikų ir Genujos kolonijas, o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ukrainiečių žemės; Krymo totoriai pasiekdavo ir Nemuno aukštupį. Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo Klecko mūšis (1506 m.) ir Olšanicos mūšis (1527 m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi vergų prekyba.

XVI a. vid. Ivanas IV Rūstusis užkariavo Kazanės ir Astrachanės chanatus ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui, o Ukraina pagal Liublino uniją atiteko Lenkijai. Per karą su Osmanų imperija Rusija 1687 m. ir 1689 m. surengė nesėkmingus žygius į Krymą. Pagal 1774 m. Kūcūk Kajnarcos taiką Krymo chanatas nustojo būti Osmanų vasalu, paskelbtas Rusijos protektoratu. 1783 m. Krymas prijungtas prie Rusijos imperijos[1].

Šaltiniai

  1. Krymo chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 56 psl.