Kristalas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: ar:بلورة |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
[[Vaizdas:Monocristal dsc03676.jpg|thumb|200px|right|Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain]] |
[[Vaizdas:Monocristal dsc03676.jpg|thumb|200px|right|Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain]] |
||
'''Kristalas''' – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: [[atomas|atomai]], [[jonas (dalelė)|jonai]] (įelektrinti atomai) arba [[ |
'''Kristalas''' – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: [[atomas|atomai]], [[jonas (dalelė)|jonai]] (įelektrinti atomai) arba [[Molekulė|molekulės]] (atomų junginiai). |
||
Kristalas susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas [[kristalizacija]]. Susidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro [[kristalų gardelė|kristalų gardeles]]. Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama |
Kristalas susidaro iš [[Tirpalas|tirpalų]], aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas [[kristalizacija]]. Susidarant kristalui, jo [[Atomas|atomai]], [[Jonas (dalelė)|jonai]] ar [[Molekulė|molekulės]] tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro [[kristalų gardelė|kristalų gardeles]]. Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelės mazgais. Molekulinėje kristalinėje gardelėje molekules sieja [[Van der Valso jėga]]. Pats mažiausias [[tūris]], tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąja gardele. Kristalą sudaro gardelių kombinacijos. [[Druska]] ir [[cukrus]] turbūt yra žinomiausios kristalinės medžiagos, bet, pavyzdžiui, [[molis (uoliena)|molis]] ar [[plienas]] irgi susideda iš kristalų. Daugelio gamtinių medžiagų kristalinę sandarą sunku įžiūrėti, nes kristalai dažniausiai būna sulipę. Tokios iš daugelio kristalėlių sudarytos medžiagos yra vadinamos polikristalinėmis. |
||
Kristalų [[Simetrija|simetrijos]] elementai yra ašys, plokštumos ir centrai. |
Kristalų [[Simetrija|simetrijos]] elementai yra ašys, [[Plokštuma|plokštumos]] ir centrai. |
||
[[Vaizdas:Sodium chloride crystal.png|thumb|200 px|left|'''NaCl''' kristalo atomai<br />Melsvas = Na<sup>+</sup>, Tamsiai žalias = Cl<sup>−</sup>]] |
[[Vaizdas:Sodium chloride crystal.png|thumb|200 px|left|'''NaCl''' kristalo atomai<br />Melsvas = Na<sup>+</sup>, Tamsiai žalias = Cl<sup>−</sup>]] |
||
21:57, 15 sausio 2011 versija
Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (įelektrinti atomai) arba molekulės (atomų junginiai).
Kristalas susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas kristalizacija. Susidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro kristalų gardeles. Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelės mazgais. Molekulinėje kristalinėje gardelėje molekules sieja Van der Valso jėga. Pats mažiausias tūris, tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąja gardele. Kristalą sudaro gardelių kombinacijos. Druska ir cukrus turbūt yra žinomiausios kristalinės medžiagos, bet, pavyzdžiui, molis ar plienas irgi susideda iš kristalų. Daugelio gamtinių medžiagų kristalinę sandarą sunku įžiūrėti, nes kristalai dažniausiai būna sulipę. Tokios iš daugelio kristalėlių sudarytos medžiagos yra vadinamos polikristalinėmis.
Kristalų simetrijos elementai yra ašys, plokštumos ir centrai.
Melsvas = Na+, Tamsiai žalias = Cl−