Servijus Sulpicijus Galba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
175 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: hy:Գալբա)
{{Biograf-cleanup|taisytina lotyniškų vardų lituanizacija, ypač Otas (turi būt Otonas) ir stilius apskritai}}
{{Valdovas |fonas=reg |titulas=[[Romos imperatorius]] |vaizdas= 017 Galba.jpg |dinastija= |gimė=3m.p.m.e. |gimimo vieta= |mirė=69m. |mirties vieta= |tėvas= |motina= |sutuoktinis= |sutuoktinė=Emilija Lepida |vaikai= |titulas0=[[Romos imperatorius]] |valdė0=68m.-69m. |pirmtakas0=[[Neronas]] |įpėdinis0=[[Otonas]] }}
'''Servijus Sulpicijus Galba''' ({{la|Servius Sulpicius Galba}}; [[3 m. pr. m. e.]] [[gruodžio 24]] d. [[Teracina]] – [[69]] m. [[sausio 15]] d.) buvo [[Senovės Roma|Romos]] imperatorius, valdęs nuo [[68]] m. [[birželio 8]] d. iki mirties. Jis buvo pirmasis iš valdžiusių [[Keturių imperatorių metai]]s.
 
== Kilmė ir iškilimas ==
Servijus Sulpicijus Galba gimė prie [[Teracina|Teracinos]] „į kairę, kai keliauji į Fundus“ ([[Svetonijus]]).
 
PerJo savo senelįsenelis iš tėvo pusės, kuris numatėnumatęs jo iškilimą, jis buvo kilęs iš [[Servijus Sulpicijus Galba|Servijaus Sulpicijaus Galbos]]. Galbos tėvas buvo [[konsulas|konsulu]]. ir norsNors buvo žemo ūgio, kuprotas ir vidutiniškas oratorius, buvotačiau stropus advokatas. Jo motina buvo [[Mumija Achaika]], [[Katulas|Katulo]] anūkė ir [[Lucijus Mumijus Achaikas|Lucijaus Mumijaus Achaiko]] proanūkė. Jie turėjo vyresnį sūnų vardu Gajus, kuris paliko Romą iššvaistęs didžiąją dalį palikimo ir nusižudė, kai [[Tiberijus I|Tiberijus]] neleido jam dalyvauti provincijų paskirstyme jo metais. Tėvas vedė [[Livija Ocelina|Liviją Oceliną]], kuri įsisūnijo Galbą ir suteikė jam savo vardus, tad Galba vadinosi '''Lucijum Livijum Ocela''' iki tampant imperatoriumi.
 
Jis buvo iš kilmingos šeimos ir labai turtingas, bet nesusijęs giminystės ryšiais ar per įsūnijimą su pirmais šešiais cezariais. Jaunystėj jis buvo išskirtinių sugebėjimų jaunuolis ir sakoma, kad [[Augustas]] ir [[Tiberijus I|Tiberijus]] jam pranašavo aukštą padėtį.
 
JisGalba buvo pretorius [[20]] m. ir konsulu [[33]] m. Jis nusipelnė geros reputacijos Afrikos, Galijos ir Ispanijos provincijose dėl karinių sugebėjimų, griežtumo ir bešališkumo. Po [[Kaligula|Kaligulos]] mirties jis atsisakė draugų kvietimo užimti sostą ir ištikimai tarnavo [[Klaudijus I|Klaudijui]]. Per pirmą [[Neronas|Nerono]] valdymo pusę buvo pensijoje iki [[61]] m., kai imperatorius jam suteikė ''HispaniaTarakono Tarraconensis''Ispanijos provinciją.
 
[[68]] m. Galbai buvo pranešta, kad Neronas norėjo jį nužudyti, o Julijus Vindeksas sukėlė maištą Galijoje. Jis manė pasekti Vindekso pavyzdžiu, bet jo pralaimėjimas ir mirtis atnaujino abejones. Žinia, kad [[Nimfidijus Sabinas]], pretorių prefektas, linksta į Galbos pusę pagerino jo nuotaiką. Iki tol drįsęs save vadinti senato ir Romos žmonių legatų, jis po Nerono savižudybės pasivadino cezariu ir išžygiavo į Romą.
Pagrindinis Galbos rūpestis per trumpą valdymą buvo pagerinti finansinę valstybės padėtį ir todėl jis ėmėsi daug nepopuliarių priemonių. Pavojingiausia iš jų buvo atsisakymas mokėti Pretorijų sargybai jo vardu pažadėtą atlygį. Galba niekino supratimą, kad kariai už ištikimybę turi būti paperkami. Jis sukėlė minios pasibjaurėjimą šykštumu ir nenorėjimu pasirodyti. Bėgantys metai išsekino jo energiją ir jis atsidavė į favoritų rankas. Trys iš jų: [[Titas Vinijus]], tapęs Galbos kolega kaip konsulas, Kornelijus Laco, Pretorijų sargybos vadas, ir Galbos išlaisvintas vergas Icelas Marcianas. Buvo sakoma, kad jie faktiškai kontroliavo imperatorių ir buvo vadinami „trim pedagogais“ dėl jų įtakos Galbai. Visa tai padarė Galbą labai nepopuliariu.
 
[[69]] m. [[sausio 1]] d. du Aukštutinės Germanijos legionai atsisakė prisiekti Galbai, nuvertė jo statulas ir pareikalavo išrinkti naują imperatorių. Sekančią dieną Vidinės Germanijos legionai irgi sukilo, paskelbė provincijos gubernatorių [[Vitelijus|Vitelijų]] imperatoriumi. Maišto išplitimas atskleidė Galbai jo nepopuliarumą ir bendrą nepasitenkinimą. Numalšinti kylančią audrą jis įsūnijo [[Lucijus Kalpurnijus PisoPisonas Licinianas|Lucijų Kalpurnijų PisoPisoną Licinianą]] kaip bendravaldį ir įpėdinį. Liaudis įpėdinio išrinkimą palaikė baimės ženklu, o pretorijai buvo pasipiktinę, kad neateina įprasta duoklė.
 
[[OtanasOtonas]], buvęs Lusitanijos gubernatorius ir ankstesnis Galbos sąjungininkas buvo pasipiktinęs, kad PisoPisonas buvo išrinktas įpėdiniu vietoj jo ir susitarė su Pretorių sargyba, kad būtų paskelbtas imperatoriumi. Galba tuo metu ruošėsi išvykti pasitikti sukilėlių (jis buvo toks silpnas, kad jį reikėjo nešti neštuvuose) sutiko raitelius ir buvo jų nužudytas prie ''Lacus Curtius''. PisoPisonas buvo nužudytas iškart po to. Pagal Plutarchą, Galba pasiųlė savo kaklą ir pasakė: „Smok, jei tai bus gerai romėnams!“
 
Apie 120 žmonių prisiėmė Galbos nužudymo nuopelnus, tikėdamiesi būti Otono apdovanoti. Kai jų sąrašas buvo sudarytas, jis pateko į Vitelijaus, Otono įpėdinio rankas. Jis juos visus liepė nužudyti.
3 579

pakeitimai

Naršymo meniu