Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ta:இரத்தச்சோகை; smulkūs taisymai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija''' – per mažas [[eritrocitas|raudonųjų kraujo kūnelių]] ir/arba [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]]. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] išnešiojimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]].
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija''' – per mažas [[eritrocitas|raudonųjų kraujo kūnelių]] ir/arba [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]]. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] išnešiojimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]].


Yra keletas anemijos rūšių, vienas iš dažniausiai taikomų anemijų skirstymo principų yra „morfologinis“, kai anemijos skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį:
Yra keletas anemijos rūšių, vienas iš dažniausiai taikomų anemijų skirstymo principų yra „morfologinis“, kai anemijos skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį:
* '''mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris yra mažesnis nei normalus, t. y. mažiau nei 80 fl. Mikrocitinė anemija dažniausiai pasireiškia, esant geležies trūkumui organizme - tai '''''ferodeficitinė (geležies trūkumo sukelta) anemija''''' , dažniausiai pasitaikanti anemijų forma. Taip pat mikrocitinė anemija gali pasireikšti, kai yra sutrikęs geležies jonų (Fe <sup>2+</sup>) "įterpimas" į hemoglobino molekules, nors geležies organizme yra pakankamai -
* '''mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris yra mažesnis nei normalus, t. y. mažiau nei 80 fl. Mikrocitinė anemija dažniausiai pasireiškia, esant geležies trūkumui organizme - tai '''''ferodeficitinė (geležies trūkumo sukelta) anemija''''' , dažniausiai pasitaikanti anemijų forma. Taip pat mikrocitinė anemija gali pasireikšti, kai yra sutrikęs geležies jonų (Fe <sup>2+</sup>) "įterpimas" į hemoglobino molekules, nors geležies organizme yra pakankamai -
tai '''''sideroblastinė anemija'''''. Šiuo atveju, eritrocituose nesusidaro "pilnavertės"
tai '''''sideroblastinė anemija'''''. Šiuo atveju, eritrocituose nesusidaro "pilnavertės"
hemoglobino molekulės, t. y. neprisijungęs geležies jonų hemoglobinas negali prijungti ir pernešti
hemoglobino molekulės, t. y. neprisijungęs geležies jonų hemoglobinas negali prijungti ir pernešti
deguonies molekulių. Sideroblastinė anemija gali būti ''įgimta'' (kai paveldimas neveiklus
deguonies molekulių. Sideroblastinė anemija gali būti ''įgimta'' (kai paveldimas neveiklus
fermentas, dalyvaujantis geležies jonų inkorporavumo į hemoglobino molekulę procese) arba ''įgyta'' (kai sutrinka vieno ar kelių minėtų fermentų, veikla, pvz., apsinuodijus švinu ar cinku, esant vario ar vitamino B<sub>6</sub> trūkumui).
fermentas, dalyvaujantis geležies jonų inkorporavumo į hemoglobino molekulę procese) arba ''įgyta'' (kai sutrinka vieno ar kelių minėtų fermentų, veikla, pvz., apsinuodijus švinu ar cinku, esant vario ar vitamino B<sub>6</sub> trūkumui).
Kartais mikrocitinė anemija pasireiškia kaip mielodisplazinio sindromo sudėtinė dalis. ''Mielodisplazinis sindromas'' - tai kaulų čiulpuose vykstantys įvairūs kraujodaros patologiniai pakitimai, kurie ilgainiui gali progresuoti iki ūmios mielocitinės leukemijos.
Kartais mikrocitinė anemija pasireiškia kaip mielodisplazinio sindromo sudėtinė dalis. ''Mielodisplazinis sindromas'' - tai kaulų čiulpuose vykstantys įvairūs kraujodaros patologiniai pakitimai, kurie ilgainiui gali progresuoti iki ūmios mielocitinės leukemijos.
* ''normocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra normalus (80-100 fl).
* ''makrocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra didesnis nei normalus, t. y. daugiau nei 100 fl.
* ''normocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra normalus (80-100 fl).
* ''makrocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra didesnis nei normalus, t. y. daugiau nei 100 fl.


Dar viena anemijos rūšis yra pjautuvinė anemija, jos metu [[eritrocitas|eritrocitai]] įgyja pjautuvo formą. Homozigotai miršta dar kūdikystėje, o heterozigotai yra ligos nešiotojai. Šis hemoglobinas yra žymimas HbS. Jo beta grandineje 6 pozicijoje Glu amino rūgštis yra pakeista į Val. HbS grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. DeoksiHbs yra 25 kartus mažiau tirpus nei normalus Hb.
Dar viena anemijos rūšis yra pjautuvinė anemija, jos metu [[eritrocitas|eritrocitai]] įgyja pjautuvo formą. Homozigotai miršta dar kūdikystėje, o heterozigotai yra ligos nešiotojai. Šis hemoglobinas yra žymimas HbS. Jo beta grandineje 6 pozicijoje Glu amino rūgštis yra pakeista į Val. HbS grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. DeoksiHbs yra 25 kartus mažiau tirpus nei normalus Hb.

18:29, 15 sausio 2011 versija

Raudonieji kraujo kūneliai, padidinta apie 1500 kartų

Mažakraujystė arba anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių ir/arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to sumažėja deguonies išnešiojimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją.

Yra keletas anemijos rūšių, vienas iš dažniausiai taikomų anemijų skirstymo principų yra „morfologinis“, kai anemijos skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį:

  • mikrocitinė anemija. Vidutinis eritrocitų tūris yra mažesnis nei normalus, t. y. mažiau nei 80 fl. Mikrocitinė anemija dažniausiai pasireiškia, esant geležies trūkumui organizme - tai ferodeficitinė (geležies trūkumo sukelta) anemija , dažniausiai pasitaikanti anemijų forma. Taip pat mikrocitinė anemija gali pasireikšti, kai yra sutrikęs geležies jonų (Fe 2+) "įterpimas" į hemoglobino molekules, nors geležies organizme yra pakankamai -

tai sideroblastinė anemija. Šiuo atveju, eritrocituose nesusidaro "pilnavertės" hemoglobino molekulės, t. y. neprisijungęs geležies jonų hemoglobinas negali prijungti ir pernešti deguonies molekulių. Sideroblastinė anemija gali būti įgimta (kai paveldimas neveiklus fermentas, dalyvaujantis geležies jonų inkorporavumo į hemoglobino molekulę procese) arba įgyta (kai sutrinka vieno ar kelių minėtų fermentų, veikla, pvz., apsinuodijus švinu ar cinku, esant vario ar vitamino B6 trūkumui).

Kartais mikrocitinė anemija pasireiškia kaip mielodisplazinio sindromo sudėtinė dalis. Mielodisplazinis sindromas - tai kaulų čiulpuose vykstantys įvairūs kraujodaros patologiniai pakitimai, kurie ilgainiui gali progresuoti iki ūmios mielocitinės leukemijos.

* normocitine. Vidutinis eritrocitų tūris yra normalus (80-100 fl). 
* makrocitine. Vidutinis eritrocitų tūris yra didesnis nei normalus, t. y. daugiau nei 100 fl. 

Dar viena anemijos rūšis yra pjautuvinė anemija, jos metu eritrocitai įgyja pjautuvo formą. Homozigotai miršta dar kūdikystėje, o heterozigotai yra ligos nešiotojai. Šis hemoglobinas yra žymimas HbS. Jo beta grandineje 6 pozicijoje Glu amino rūgštis yra pakeista į Val. HbS grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. DeoksiHbs yra 25 kartus mažiau tirpus nei normalus Hb.

Anemija yra dažniausias kraujotakos sistemos nukrypimas, ją gali sukelti įvairios priežastys.

Simptomai

Dažnai anemijos simptomai nėra ryškūs ir ilgai nepastebimi. Dažniausias simptomassilpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys, labai rimtais atvejais – širdies veiklos sutrikimai, senesniems žmonėms tai gali sukelti širdies priepuolį. Išbalimas pastebimas tik labai rimtais ligos atvejais ir dėl to negali būti laikomas patikimu anemijos požymiu.

Diagnozavimas

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik paskaičiuojamas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių diagnozavimui. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.

Kartais gali prireikti ir kitokių kraujo tyrimų, pavyzdžiui, gliukozės kiekio ar kitų.

Geležies trūkumo sukelta anemija

Geležies trūkumo sukelta anemija yra dažniausias anemijos tipas ir ji dažniausiai yra mikrocitinė. Tokia anemija atsiranda, kai su maistu negaunama pakankamai geležies. Geležis yra esminė hemoglobino dalis; dėl nepakankamo geležies kiekio organizme, raudonuosiuose kraujo kūneliuose būna per mažai hemoglobino. Ši anemijos forma dažnesnė moterims nei vyrams. Geležies trūkumo pagrindinė priežastis priešmenopauzės amžiaus moterims yra menstruacijų metu prarandamas kraujas. Šalyse, kur mažai vartojama ar nevartojama mėsa, geležies trūkumo sukelta anemija yra 6-8 kartus dažnesnė nei Šiaurės Amerikoje ir Europoje[reikalingas šaltinis].

Šablonas:Link GA