Draudimas

Draudimas - tai tokia ekonominių, finansinių ir socialinių santykių visuma, kurią formuoja ypatinga šalies teisinė bazė, ir kuri formuoja tikslingą fondą iš namų ūkio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektorių bei tarptautinių organizacijų piniginių lėšų, kurį vėliau paskirto ir panaudoja to fondo dalyvių patirtų nuostolių dėl nepalankių, bet aptartų sąlygų atlyginimui. Draudimas yra ir rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio.

Draudimo Šakos

Pagal Lietuvos respublikos draudimo įstatymą draudimas skirstomas į draudimo šakas bei draudimo grupes. Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Savo ruoštu, gyvybės ir negyvybės draudimo šakoms priskiriamos įvairios draudimo grupės.

Ne gyvybės draudimo šaka

Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios pagrindinės draudimo grupės:

• draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
• transporto priemonių draudimas, vežamų krovinių draudimas;
• turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų;;
• su transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
• bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
• kredito draudimas, laidavimo draudimas bei kai kurios kitos

Bendrai galima sakyti, kad ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.

Gyvybės draudimo šaka

Gyvybės draudimo šakai priskiriamos tokios pagrindinės draudimo grupės:

• Gyvybės draudimas, apima šias draudimo rūšis:

1. gyvybės draudimą, kai draudimo išmoka mokama tik sulaukus nustatyto amžiaus, tik mirties atveju, tik sulaukus nustatyto amžiaus arba mirties atveju, nesulaukus nustatyto amžiaus;
2. anuitetą, kai numatomos periodinės draudimo išmokos pradedamos mokėti įsigaliojus draudimo sutarčiai arba sulaukus nustatyto amžiaus, arba įvykus kitam numatytam įvykiui. Anuiteto mokėjimo pabaigos terminas turi priklausyti nuo asmens, gaunančio anuitetą, ar kelių asmenų, gaunančių anuitetą, gyvenimo trukmės;
3. draudimo sutartyje numatytą papildantį draudimą dėl žalos asmeniui, kuris taip pat apima apdraustojo darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju, draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju. Šiame papunktyje numatytos draudimo rūšys draudimo sutartyje gali būti numatytos tik kaip papildančios pagrindinę draudimo riziką.

• Sutuoktuvių ir gimimų draudimo grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai draudimo išmoka mokama sutuoktuvių ar vaiko gimimo atvejais.
• Gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui; toliau - investicinis gyvybės draudimas) grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai draudimo sutarties galiojimo metu sukauptų lėšų investavimo rizika ar jos dalis tenka draudėjui, o šių lėšų kaupimas susijęs su investicinių fondų ar tam tikro indekso vertės pasikeitimu, išskyrus 4 punkte numatytą draudimo grupę.
• Tontinų draudimo grupė apima gyvybės draudimo rūšis, kai steigiama narių draugija, siekianti bendrai kapitalizuoti narių įnašus ir vėliau paskirstyti tokiu būdu sukauptą turtą išgyvenusiems nariams ar mirusių narių naudos gavėjams, t. y. sukauptas kapitalas atitenka nariui (nariams), išgyvenusiam iki nustatyto termino ar įvykio arba tiesiog ilgiausiai išgyvenusiam (kitus pergyvenusiam) nariui ar jų grupei.
• Pensijų kaupimo veiklos draudimo grupė apima valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą, numatytą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, t. y. vadinamoji Pensijų sistemos reformos II pakopa.

Draudimo sutartčių rūšys

Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo bei sumų draudimo sutartis:

• Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
• Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.

Draudimo rinka

Draudimo rinka - tai finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas, suvedantis draudimo paslaugų pardavėjus ir pirkėjus, taip suformuojant draudimo paslaugų pasiųlą ir paklausą, kurią reguliuoja ypatinga piniginių santykių forma "draudimo įmoka - draudimo išmoka" ir kuri leidžia šioms abejoms šios rinkos dalyvių pusėms realizuoti savo tikslus bei kartu garantuoti šalies ekonominės ir socialinės raidos tiklsingumą bei efektyvumą.

Draudimo rūšys

Sveikatos draudimas

Šią draudimo rūšį galimą išskirti į du atskirus porūšius. Pirma, gyventojas gali rūpintis sveikatos draudimu asmeniškai ir savanoriškai draustis pasirinktoje draudimo bendrovėje. Antra, visoje šalyje egzistuoja privalomojo sveikatos draudimo sistema, kai valstybė iš įstatymu nustatytų gyventojų renka sveikatos draudimo įmokas. Surinktos lėšos yra paskirstomos užtikrinant sveikatos paslaugų teikimą draudžiamiems gyventojams: apmokamos arba kompensuojamos įvairios medicinos paslaugų, gydymo, reabilitacijos, vaistų, medicinos priemonių pirkimo išlaidos. Tai reiškia, kad jeigu gyventojas nustatyta tvarka kas mėnesį reikiamą dalį savo atlyginimo skiria privalomojo sveikatos draudimo įmokai, tai žiemą peršalęs jis konsultaciją/apžiūrą gydymo įstaigoje gaus nemokamai. Panašiai veikia ir savanoriškas sveikatos draudimas, kai pats gyventojas sprendžia, kokioje draudimo bendrovėje draustis. Renkantis draudimo bendrovę reikia atsižvelgti į tai, su kokiomis gydymo įstaigomis ji bendradarbiauja, t.y. kuriose įstaigose gydydamasis gyventojas galės tikėtis draudimo išmokos ir paslaugų apmokėjimo. Priklausomai nuo taikomų sąlygų, tokio sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai gali apimti ne tik netikėtą ligą ar sveikatos sutrikimą, bet ir dėl nelaimingų atsitikimų atsiradusius sveikatos sutrikimus (pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma, lūžusi ranka ir pan.). Atsitikus nelaimei pagal patirtą žalą bendrovė įvertina, kokią dalį draudimo sumos išmokės.

Būsto draudimas

Ši draudimo rūšis naudinga siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių dėl įvairių įvykių, dėl kurių prarandama būsto, gyvenamųjų patalpų ir jose esančio turto vertė. Priklausomai nuo draudiko siūlomų sąlygų bei nuo gyventojo pasirinktos draudimo sumos, gali būti draudžiamos ne tik stacionarios būsto dalys (lubos, stogas, sienos, grindys ir pan.). Apdrausti galima ir gyvenamosiose patalpose esantį kitokį turtą: buitinę techniką, papuošalus, baldus, vaizdo aparatūrą ir t.t. Dažniausiai siūloma draustis nuo ugnies sukeltų nuostolių (gaisras, žaibo įtrenkimas). Antra priežastis draustis - tai dėl trečiųjų asmenų veiksmų prarasta turto vertė, pavyzdžiui, vagystė ar panašus tyčinis turto niokojimas, dėl kaimynų kaltės apgadintas turtas (užliejimas vandeniu, kitokios buitinės avarijos). Taip pat gali būti atlyginama savo būstą apdraudusio gyventojo kitiems asmenims dėl jo kaltės padaryta žala. Pavyzdžiui, kai dėl draudėjo bute įvykusios vandentiekio avarijos užliejami kaimynai. Draustis galima ir nuo įvairių stichinių nelaimių: potvynių, audrų, žemės drebėjimų, medžių užvirtimų ir pan. Atlyginama gali būti ir dėl patalpos viduje esančių įrenginių susidariusi žala (pavyzdžiui, elektros srovės sukelti turto praradimai). Dažnai bendrovės netgi suteikia galimybę nuo dūžių apdrausti gyvenamosiose patalpose esančius stiklinius daiktus (meno dirbinius, stalus, langus). Renkantis šios rūšies draudimą yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip atlyginama žala. Dažnai išskiriami du atvejai – kai išmoka mokama remiantis atkuriamąja verte ir kai likutine verte. Kai draudžiama atkuriamąja verte, tai patirta žala kompensuojama atsižvelgiant į tai, kiek dabar kainuotų įsigyti analogišką naują daiktą. Kai draudžiama likutine verte, žala nustatoma įvertinant ir prarasto/apgadinto daikto nusidėvėjimą, t.y. kompensuojama ne naujo daikto kainos dydžio suma, o buvusi jo vertė prieš pat praradimą ar apgadinimą.

Transporto priemonių ir jų savininkų draudimas

Lietuvoje galioja privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, t.y. gyventojas, turintis nuosavybės teises į transporto priemonę ir besinaudojantis ja Lietuvoje, privalo ją apdrausti. Šiuo draudimu privalo būti draudžiamos įvairios transporto priemonės – ne tik lengvieji automobiliai, bet ir motociklai, autobusai, krovininiai automobiliai, traktoriai, priekabos ir kt. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas atlygina autoįvykio metu kaltininko kitam autoįvykio dalyviui padarytą žalą. Draudimo išmoka dažniausiai sutampa su padaryto nuostolio dydžiu, tačiau neviršija draudžiantis nustatytos maksimalios draudimo sumos. Draudimo įmoka gali priklausyti nuo įvairių aspektų – transporto priemonės savininko amžiaus, jo vairavimo stažo, nuo pačios transporto priemonės (variklio darbinio tūrio) bei jos naudojimo pobūdžio ir pan. Gana populiarus yra ir vadinamasis KASKO (iš anglų k. CASCO - Casualty and Collision insurance) draudimas. Juo savanoriškai draudžiama pati transporto priemonė – atlyginami nuostoliai, atsirandantys, kai automobilis apgadinamas/sunaikinamas autoįvykio metu, dėl įvairių stichinių nelaimių, vagystės ar kitokių žalingų tyčinių veiksmų. Kadangi draudimo objektas yra transporto priemonė, tai draudimo įmoką lemia ne tik savininko, bet ir automobilio savybės – pagaminimo metai, markė, modelis ir kt. Svarbu suvokti tai, jog šis draudimas negarantuoja finansinės apsaugos, jeigu gyventojas padarė žalą kitam asmeniui, t.y. nebus padengiami kitam autoįvykio dalyviui sukelti nuostoliai. Tam skirtas civilinės atsakomybės draudimas, kurį jau aptarėme. Gali būti pasirenkamas ir kitokio pobūdžio su transportu susijęs savanoriškas draudimas. Pavyzdžiui, transporto priemonės keleivių draudimas aktualus dažnai keleivius vežantiems asmenims, taksi vairuotojams ir kt. Šiuo draudimu draudžiami keleiviai, kurie nelaimingų atsitikimų metu gali būti sužaloti, patirti traumas.

Socialinis draudimas

Ši draudimo sistema veikia visos valstybės mastu – gyventojai ir jų darbdaviai moka nustatyto dydžio įmokas, o surinktos lėšos yra paskirstomos įvairių išmokų, pašalpų (motinystės, ligos ir kt.), senatvės ir kt. pensijų mokėjimui. Vadinasi, šis draudimas užtikrina pajamas gyventojams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali patys jų užsidirbti arba jas prarado. Pavyzdžiui, ligos pašalpa mokama, kai gyventojas dėl ligos tampa laikinai nedarbingas arba dėl jos negali dirbti ir praranda pajamas, slaugo sergančius vaikus ir kt. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, kai motina arba tėvas išeina vaiko priežiūros atostogų, dėl to negali dirbti ir praranda pajamas. Netekto darbingumo (invalidumo) pensija mokama, kai gyventojas netenka pajamų arba negali jų užsidirbti, nes tampa nedarbingas (dažniausiai dėl sveikatos sutrikimų). Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos nustatytą laiką dirbusiems kenksmingomis, neigiamos įtakos sveikatai turėjusiomis sąlygomis. Žinoma, norinčiajam gauti socialinio draudimo išmokas dažnai keliami įvairūs reikalavimai: vertinamas amžius, darbo stažas, sveikatos sutrikimai ir kt. Didžioji dalis Socialinio draudimo fondo lėšų yra skiriama pensijų, ligos ir motinystės bei nedarbo draudimui.

Gyvybės draudimas

Ši draudimo rūšis ypač naudinga rūpinantis finansiškai saugia savo ir savo artimųjų ateitimi. Gyvybės draudimas (GD) atlieka dvi pagrindines funkcijas – suteikia finansinę paramą nelaimės atveju bei sudaro galimybę įgyvendinti ilgalaikius tikslus, t.y. padeda reguliariai kaupti pinigus ateičiai. GD paslaugas siūlo daugelis draudimo bendrovių, o gyventojas turėtų nuspręsti, kokia gyvybės draudimo rūšis jam labiausiai tinka, pasirinkti sumą, kurią norėtų sukaupti, išmokos dydį nelaimės (mirties, traumų) atveju. Pavyzdžiui, jeigu imant būsto paskolą pagrindinis pajamų gavėjas apsidraudžia gyvybės draudimu, kurio suma sutampa su paskolos dydžiu, o po tam tikro laiko šeima netenka pagrindinio pajamų gavėjo, tai skolos našta neužgrius likusių šeimos narių pečių – ją grąžins draudikas. Gyvybės draudimas gali būti naudojamas kaip instrumentas kaupti vaikų ateičiai, jų mokslams, taip pat savo pensijai. Viena žinomiausių gyvybės draudimo rūšių – kaupiamasis GD. Šiuo atveju gyventojas reguliariai (sutartu periodiškumu – kas mėnesį, kas ketvirtį ar kt.) moka draudimo įmokas, už kurias gauna nustatytas palūkanas. Įvykus nelaimei, draudikas suteikia finansinę paramą draudimo išmoką. Jeigu sėkmingai sulaukiama termino pabaigos, išmokama sukaupta suma (vienkartinė arba atliekamos periodinės išmokos). Draudimo įmokos dažniausiai nustatomos kiekvienam klientui individualiai, įvertinus jo rizikingumą, siekiamą sukaupti sumą, finansines galimybes, draudiko išlaidas ir t.t. Kaupiamojo draudimo atveju dažnai nustatoma kokia nors garantuota palūkanų norma, t.y. tokia, kurią draudėjas tikrai gaus. Tačiau yra ir kitokia galimybė – investicinis GD, kai palūkanų norma, kurią uždirbs gyventojo sumokėtos įmokos, yra rizikinga. Tokiu atveju dalį gautų kliento įmokų draudikas investuoja, o investavimas yra rizikingas procesas, todėl nėra tiksliai žinoma, kokia galutinė vertė bus sukaupta.

Indėlių draudimas

Ši draudimo rūšis skirta gyventojų bei juridinių asmenų bankuose bei kitose kredito įstaigose indėliams apsaugoti. Kai finansų institucijos susiduria su sunkumais, jos gali tapti nemokios, t.y. gali nesugebėti vykdyti savo įsipareigojimų gyventojams ir neturėti lėšų indėlių grąžinimui. Jeigu indėliai apdrausti, tai gyventojų pinigai yra saugūs – draudimas garantuoja indėlių grąžinimą. Lietuvoje nuo 1997 m. veikia privalomasis indėlių draudimas, tam buvo įkurta ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Bankai ir kitos kredito įstaigos, priimančios gyventojų bei juridinių asmenų indėlius, moka nustatyto dydžio draudimo įmokas, kurios yra kaupiamos Indėlių draudimo fonde. Esant reikalui, jos naudojamos sugrąžinant indėlius. Maksimali grąžinama indėlio suma bei laikotarpis, per kurį asmuo turi teisę atgauti savo indėlį, yra nustatyta įstatymu. Pavyzdžiui, net jeigu indėlis siekė pusę milijono litų, tai pagal įstatymą, galiojantį 2010 m., sugrąžinama gali būti tik 345 tūkst. litų – tokia yra šiuo metu nustatyta maksimali suma. Ši sistema galioja visoje šalyje ir indėlius draudžia komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai (filialai) ir kredito unijos.

Kelionių draudimas

Ši draudimo rūšis aktuali vykstantiems į užsienį ir norintiems išvengti nenumatytų išlaidų. Priklausomai nuo draudiko siūlomų sąlygų, kelionių draudimas gali suteikti įvairaus pobūdžio finansinę apsaugą keliaujant kitoje šalyje: padengiamos išlaidos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, paties gyventojo sukeltų netyčinių nuostolių ir padarytos žalos, taip pat praradus bagažą, gabenamus daiktus, prireikus medicinos paslaugų. Kai kurios bendrovės siūlo padengti netgi nuostolius, atsiradusius dėl to, kad kelionės pradžia dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, pavėlavimo) nusikėlė arba ji visiškai neįvyko. Draudimo įmoka, kaip ir daugelio kitų draudimo rūšių atveju, apskaičiuojama individualiai ir priklauso nuo šalies, į kurią vykstama. Be to, atsižvelgiama į tai, kiek laiko truks kelionė, kokia sumai norima draustis, nuo kokių žalų draudžiamasi, kokio pobūdžio yra kelionė (kelionės slidinėti ar į kalnus, tikėtina, bus vertinamos kaip rizikingesnės, todėl ir jų draudimas kainuos daugiau) ir pan.

Šaltiniai

• Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Taip pat skaitykite

• Gyvybės draudimas
• Investicinis gyvybės draudimas
• Draudimo agentas

Vikižodynas