Stuburiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
D.Joksas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: mk:’Рбетници
Eilutė 79: Eilutė 79:
[[ln:Nyama ya mikúwa]]
[[ln:Nyama ya mikúwa]]
[[lv:Mugurkaulnieki]]
[[lv:Mugurkaulnieki]]
[[mk:‘Рбетници]]
[[mk:’Рбетници]]
[[ml:നട്ടെല്ലുള്ള ജീവികള്‍]]
[[ml:നട്ടെല്ലുള്ള ജീവികള്‍]]
[[mr:पृष्ठवंशी प्राणी]]
[[mr:पृष्ठवंशी प्राणी]]

19:44, 9 sausio 2011 versija

Vertebrata
(Tiliqua nigrolutea)
Tiliqua nigrolutea
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)

Stuburiniai (lot. Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Stuburinių klasės:

Pirmieji stuburiniai

Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų - pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.