Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji bažnytinė slavų kalba (Словѣньскъ ѩзыкъ)
Kalbama	vartota Balkanuose
Kalbančiųjų skaičius	vartojama kaip liturginė kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	indoeuropiečių  - slavų    - pietų slavų
Rašto sistemos	kirilica, glagolica
Oficialus statusas
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	cu
ISO 639-2	chu
ISO 639-3	chu

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – dirbtinė kalba, sudaryta X a. Salonikų graikų makedonų tarmės pagrindu slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus.

Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų slavų, parašyta seniausi slavų tekstai.

Abėcėlės

Vartojamos buvo dvi abėcėlės: glagolica ir naujesnė kirilica; iš pastarosios kilo rusų, gudų, ukrainiečių, serbų, bulgarų ir slavų makedonų abėcėlės. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių LDK kalbų.

Senosios bažnytinės slavų kalbos išsaugota nemažai senosios slavų kalbos archaiškumų, pvz., absoliutinis naudininkas, nosiniai balsai, atributiškai vartojamos trumpos būdvardžių formos.

Nuorodos

• chu Duomenys apie kodu „chu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• chu Linguist kalbos kodo „chu“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „chu“)
• chu MultiTree kalbos kodo „chu“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „chu“)