Trispalvė našlaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Amirobot (aptarimas | indėlis)
S [r2.5.2] robotas Pridedama: pt:Viola tricolor
S r2.5.2) (robotas Pridedama: gv:Blaa villish
Eilutė 58: Eilutė 58:
[[fi:Keto-orvokki]]
[[fi:Keto-orvokki]]
[[fr:Pensée sauvage (plante)]]
[[fr:Pensée sauvage (plante)]]
[[gv:Blaa villish]]
[[hu:Háromszínű árvácska]]
[[hu:Háromszínű árvácska]]
[[is:Þrenningarfjóla]]
[[is:Þrenningarfjóla]]

00:21, 28 gruodžio 2010 versija

Viola tricolor
Trispalvė našlaitė (Viola tricolor)
Trispalvė našlaitė (Viola tricolor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Malpigijiečiai
( Malpighiales)
Šeima: Našlaitiniai
( Violaceae)
Gentis: Našlaitė
( Viola)
Rūšis: Trispalvė našlaitė
( Viola tricolor)
L.

Trispalvė našlaitė (lot. Viola tricolor, angl. Heartsease, vok. Wildes Stiefmütterchen) - našlaitinių (Violaceae) šeimos, našlaičių (Viola) genties augalas.

Vienmetis, kartais daugiametis žolinis augalas. Šaknis išsišakojusi. Stiebas 10−40 cm aukščio, status arba kylantis, tribriaunis, plaukuotas, kartais šakotas. Lapai pražanginiai, stambiai karbuoti, apžėlę retais plaukeliais, apatiniai plačiai kiaušiniški, link viršūnės tolygiai siaurėja ir mažėja. Prielapiai stambūs, lyriškai suskaldyti. Žiedai ant ilgų tribriaunių žiedkočių; 5 vainiklapiai nevienodo dydžio. Vainikėlis trispalvis − violetinės, geltonos ir baltos spalvos. Du viršutiniai vainiklapiai atvirkščiai kiaušiniški, šviesesnės ar tamsesnės violetinės spalvos, du šoniniai elipsiški, dengiantys kraštais viršutinius, violetiniai arba geltoni. Apatinis vainiklapis didžiausias, trikampiškas, kraštai užsirietę, geltonas, su 5−7 tamsiais ruoželiais, kartais kraštas violetinis, pentinas melsvas arba melsvai violetinis. Taurėlapiai 5, lancetiški, pakraščiai blakstienoti, priedėliai buki, netaisyklingi. Vaisius − kiaušiniška, trimis sąvaromis atsidaranti dėžutė. Ji pilna mažų, šviesiai rudų, blizgančių, su baltu sėklagūbriu sėklų. Sėklos pradeda bręsti birželio mėn. Vienas augalas jų subrandina iki 3000.

Žydi nuo gegužės mėn. iki šalnų. Lietuvoje apyretė, dažnesnė lengvų dirvožemių rajonuose. Trispalvė našlaitė yra šviesamėgė, pakelia tik nedidelį pavėsį. Auga laukuose, dirvonuose, pamiškėse, kirtimuose, augimvietėse, kur suardyta natūrali augalinė danga. Vaistinis augalas.

Vaistinė žaliava − žolė. Antžeminė jos dalis pjaunama žydint. Vartojama podagrai, reumatui gydyti; gerina medžiagų apykaitą; lengvina atsikosėjimą; skatina šlapimo išsiskyrimą; gydo odos ligas: egzemą, dermatitus, diatezę; skatina prakaitavimą.

Naudojama kosmetikos pramonėje.

Literatūra

Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 62 psl.