Kotryna Mediči: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
|fonas=reg
|fonas=reg
|titulas =
|titulas =
|vaizdas = Catherine de Medicis.jpg
|vaizdas =ClaudedeValois.jpg
|vaizdo plotis =
|vaizdo plotis =
|epigrafas =
|epigrafas =

18:57, 25 gruodžio 2010 versija

Kotryna Mediči
Gimė 1519 m. balandžio 13 d.
Florencija
Mirė 1589 m. sausio 5 d.
Blua pilis
Tėvas Lorencas de Medičis
Motina Magdalena de la Tur
Sutuoktinis (-ė) Henrikas II
Vaikai Pranciškus II
Elžbieta Valua
Klaudija Valua
Liudvikas
Karolis IX
Henrikas Valua
Margarita Valua
Pranciškus Valua
Viktoras ir Žana
Prancūzijos karalienė
Valdė 1547-1559 m.
Pirmtakas Eleonora Habsburg
Įpėdinis Marija Stiuart
Vikiteka Kotryna Mediči
Kotryna Mediči 1559 m. našlės drabužiais

Kotryna Mediči (it. Catherine de Médicis, 1519 m. balandžio 13 d. Florencija - 1589 m. sausio 5 d. Blua pilis) – 1547-1559 m. Prancūzijos karalienė.

Biografija

Urbino kunigaikščio Lorenco de Medičio (1492–1519 m.) duktė. Paskutinių trijų Valua dinastijos karalių motina. 1533 m. ištekėjo už Orleano kunigaikščio, kuris 1547 m. tapo Prancūzijos karaliumi Henriku II. Vaikai:

Valdymas

Mirus vyrui, vėliau ir jo įpėdiniui pirmagimiam sūnui Pranciškui II, 1560-1563 m. Kotryna buvo antrojo sūnaus Karolio IX regentė, be to, ir vėliau turėjo didžiulę įtaką Prancūzijos politikoje.

Iš pradžių mėgino laviruoti tarp hugenotų ir katalikų šalininkų, vieną dukterų ištekino už uolaus kataliko Ispanijos karaliaus Pilypo II, kitą - už protestanto Henriko Navariečio. Per 1562 m. kilusius Prancūzijos vidaus religinius karus dažniausiai rėmė katalikus. 1572 m. paskatino hugenotų žudynes, surengtas Baltramiejaus naktį.

Greta politinės veiklos pasižymėjo menų globa: inicijavo Tiuilri rūmų, vieno iš Luvro muziejaus pastatų statybą. Kotrynos asmeninėje bibliotekoje surinkti rečiausi Renesanso Prancūzijos rankraščiai.[1]

Šaltiniai

  1. Kotryna Mediči. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 679 psl.

Literatūra

  • Jean-Hippolyte Mariéjol, Catherine de Médicis, Hachette, 1920. Réédition : Tallandier, coll. « Biographie », 2005. 646 p. - (ISBN 2-84734-226-5).
  • Jean Héritier, Catherine de Médicis, Paris, 1937.
  • Jacques Castelnau, Catherine de Médicis, Paris, Hachette, 1954.
  • Nicola Mary Sutherland :
    • The French Secretaries of State in the Age of Catherine de Medici, Londres : Athlone Press, 1962.
    • Catherine de' Medici and the Ancien Régime, Londres : Historical Association, 1966. Réédition dans Princes, Politics and Religion, 1547-1589, Londres : The Hambledon Press, 1984. (pp. 31-54)
    • The Legend of the Wicked Italian Queen », in Princes, Politics and Religion, 1547-1589, Londres : The Hambledon Press, 1984. (pp.237-248)
  • Ivan Cloulas, Catherine de Médicis, Fayard, 1979 - (ISBN 2-213-00738-1).
  • Ivan Cloulas : Catherine de Médicis: Le destin d'une reine, Ed.: Tallandier, 2007, (ISBN 2-84734-418-7)
  • Jean Orieux, Catherine de Médicis ou La Reine noire, Flammarion, collection « Grandes Biographies », 1986. Hagiographie très romancée, comportant de nombreuses inexactitudes.
  • Janine Garrisson, Catherine de Médicis : l'impossible harmonie, Payot, collection « Portraits intimes », 2002. 165 p. - (ISBN 2-228-89657-8).
  • Robert Jean Knecht, Catherine de Médicis. Pouvoir royal, Amour maternel, Le Cri, collection « Histoire », 2003. 352 p. - (ISBN 2-87106-317-6).
  • Jean-François Solnon, Catherine de Médicis, Perrin, 2003 - (ISBN 2-262-01834-0).
  • Denis Crouzet, Le haut cœur de Catherine de Médicis. Une raison politique aux temps de la Saint-Barthélemy, Albin Michel, collection « Histoire », 2005 - (ISBN 2-226-15882-0).
  • Thierry Wanegffelen, Catherine de Médicis : le pouvoir au féminin, Payot, collection « Biographie Payot », 2005. 444 p. - (ISBN 2-228-90018-4).
  • Patronnes et mécènes en France à la Renaissance, études réunies par Kathleen Wilson-Chevalier, Publications de l'université de Saint-Etienne, 2007.

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA