Lavrentijus Berija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: tr:Lavrenti Beriya
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.2) (robotas Pridedama: tt:Лаврентий Берия
Eilutė 87: Eilutė 87:
[[sv:Lavrentij Berija]]
[[sv:Lavrentij Berija]]
[[tr:Lavrenti Beriya]]
[[tr:Lavrenti Beriya]]
[[tt:Лаврентий Берия]]
[[uk:Берія Лаврентій Павлович]]
[[uk:Берія Лаврентій Павлович]]
[[vi:Lavrentiy Pavlovich Beriya]]
[[vi:Lavrentiy Pavlovich Beriya]]

12:55, 23 gruodžio 2010 versija

Lavrentijus Pavlovičius Berija
rus. Лаврентий Павлович Берия
gruz. ლავრენტი ბერია
Berija pasisodinęs Stalino dukrą Svetlaną
Gimė 1899 m. kovo 29 d.
Mercheuli
Mirė 1953 m. gruodžio 23 d. (54 metai)
Maskva
Vaikai Svetlana
Veikla TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939-1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.
Vikiteka Lavrentijus Berija

Lavrentijus Pavlovičius Berija (rus. Лаврентий Павлович Берия,gruz. ლავრენტი ბერია; 1899 m. kovo 29 d. – 1953 m. gruodžio 23 d.) – TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (19391945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos.

Nors šio politiko veikla dažniausiai vertinama neigiamai, kai kurie šaltiniai siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog 1939 m. Berijai pakeitus Nikolajų Ježovą, represijų tempai šiek tiek sulėtėjo ir buvo peržiūrėta dalis ankstesnių bylų. Gal ir galima teigti, jog jis buvo kažkiek nuosaikesnis už savo pirmtaką, jei tik tai nebuvo tiesiog politiniai manevrai prestižui įtvirtinti.

Po Stalino mirties (1953) buvo TSRS vidaus reikalų ministras ir ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, siūlė liberalizuoti politiką, leisti daugiau nacionalistinių apraiškų, tačiau 1953 m. birželio 26 d. suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynes išdavimu, o gruodžio 23 d. sušaudytas.

Pastebėtina, jog Berija buvo nuteistas sušaudyti anaiptol ne už nepamatuotas represijas ar tautų genocidą. Mirties bausme jis buvo nuteistas už „šnipinėjimą Didžiąjai Britanijai, pastangas likviduoti tarybinę santvarką, kapitalizmo restauraciją ir buržuazijos viešpatavimo atstatymą“.

Berijos žmona ir sūnus po jo sušaudymo buvo ištremti į tokias pat darbo stovyklas, tačiau liko gyvi ir vėliau buvo paleisti.

Citatos

Aš esu nekaltas – paskutiniai žodžiai prieš mirties bausmės įvykdymą 1953 m. gruodžio 23 d.



Šablonas:Link FA