Linčo teismas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: hy:Լինչի դատաստան |
S r2.5.2) (robotas Pridedama: sh:Linč |
||
Eilutė 48: | Eilutė 48: | ||
[[pt:Linchamento]] |
[[pt:Linchamento]] |
||
[[ru:Суд Линча]] |
[[ru:Суд Линча]] |
||
[[sh:Linč]] |
|||
[[sv:Lynchning]] |
[[sv:Lynchning]] |
||
[[tr:Linç]] |
[[tr:Linç]] |
01:14, 22 gruodžio 2010 versija
Linčas, Linčo teismas - savavališkas teisės pažeidimu įtariamojo arba nemėgstamo asmens teisimas be teismo (proceso); minios teismas.
Dėl sąvokos kilmės nėra vieningos nuomonės. Terminui pradžią tikėtinai davė kuris nors iš šių asmenų:
- Charles Lynch, savivale pagarsėjęs pulkininkas, šerifas ir teisėjas, leidęs JAV nepriklausomybės karo metais tiek lojalistus, tiek ir Anglijos šalininkus, taip pat ir tariamus nusikaltėlius bausti be teismo proceso (dažniausiai - nuplakant).
- John Lynch, su kuriuo XVI a. pab. Š. Karolinos gyventojai susidorojo be teismo ir vykdomosios valdžios leidimo.
- William Lynch (1742–1820) iš Virdžinijos, organizavęs savigynos būrius, vykdžiusius pilietinę gynybą (Pittsylvania County), gaudžiusių plėšikus bei juos baudžiusius.
- James Lynch, Airijos miesto Galway burmistras, 1493 m. savo paties sūnaus byloje dėl nužudymo buvęs kaltintoju, teisėju bei po nuteisimo - budeliu.[1]
Literatūra
- James Allen (Hrsg.): Without Sanctuary. Lynching Photography in America. Twin Palms Publications, 2000, ISBN 0-944092-69-1 (mit Online-Begleitmaterial)
- Philip Dray: At the Hands of Persons Unknown. The Lynching of Black America. Random House, New York 2002, ISBN 0-375-50324-2 oder ISBN 0-375-75445-8
Nuorodos ir šaltiniai