Jakutskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: vi:Yakutsk |
S robotas Pridedama: udm:Якутск |
||
| Eilutė 166: | Eilutė 166: | ||
[[tr:Yakutsk]] |
[[tr:Yakutsk]] |
||
[[tt:Якутск]] |
[[tt:Якутск]] |
||
[[udm:Якутск]] |
|||
[[uk:Якутськ]] |
[[uk:Якутськ]] |
||
[[vi:Yakutsk]] |
[[vi:Yakutsk]] |
||
05:29, 20 gruodžio 2010 versija
| Jakutskas Якутск | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+9) ------ vasaros: (UTC+10) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Respublika |  Jakutija
|
| Įkūrimo data | 1632 m. |
| Gyventojų | 267 983 |
| Plotas | 122 km² |
| Tankumas | 2 197 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Jakutskas |
Jakùtskas (rus. Якутск; jak. Дьокуускай) – miestas Rusijoje, Rytų Sibire, upių uostas Lenos kairiajame krante; Jakutijos Respublikos sostinė ir svarbiausias miestas. 215,1 tūkst. gyventojų (2007 m.). Meras – Ilja Michalčiukas (Илья Филиппович Михальчук).
Istorija
1632 m. rugsėjo 25 d. kazokai įkūrė fortą Lenos pakrantėje (70 km į šiaurę nuo dabartinės vietos), nors oficiali miesto įkūrimo data laikoma spalio 5-oji. 1643 m. perkeltas į dabartinę vietą ir pavadintas Jakutsku. Tačiau kol nebuvo rasta naudingųjų iškasenų, fortas neišaugo į miestą. 1822 m. gavo srities miesto statusą. Tik XIX a. pab. tapo svarbiu miestu. Sovietmečiu tapo pramoniniu centru, į miestą buvo vežami tremtiniai ir darbininkai. 1956 m. Jakutske įkurtas universitetas (Rusijos Mokslų akademijos filialas). Be to, yra Jakutijos universitetas, institutas ir akademija.
Ekonomika
Lengvoji, maisto, statybinių medžiagų pramonė. Medienos apdirbimas. Laivų remontas. Intensyvi laivyba Lenos upe. Elektros energija miestą aprūpina netoliese esanti šiluminė elektrinė. Automobilių keliais Jakutskas sujungtas su Magadanu, Baikalo-Amūro ir Transsibiro geležinkeliais. Tarptautinis oro uostas. Miestas turi daug kasybos įmonių, tarp jų ir ALROSA, kurios deimantų kasyklos Jakutijos teritorijoje yra maždaug 20 % pasaulio šiurkštaus deimanto produkcijos. Jakutskas transporto centras, Jakutske yra odų ir plytų gamykla, lentpjūvė. Jakutskas buvo įsteigtas 1632 m. kaip kazokų fortas, bet neišaugo į miestą iki tol, kol nebuvo atrasti dideli klodai aukso ir kitų naudingų mineralų XIX a. pabaigoje. Šios atsargos buvo plačiai plėtotos industrializacijos metu kai valdė Stalinas ir spartus priverstinių stovyklų augimas Sibire taip pat paskatino Jakutsko plėtimąsį.
Geografija ir klimatas
Miestas įsikūręs ant amžino įšalo, todėl pastatai pastatyti ant polių. Jakutske itin dideli metinės temperatūros skirtumai: nuo -40 °C žiemą, iki +30 °C vasarą. Tai yra regionas vienas iš nedaugelio pasaulyje kur didžiausi sezoniniai temperatūros skirtumai. Lenos upė teka per miestą, vasarą čia būna įvairių kruizinių laivų kursavimai, tarp jų ir į Lenos aukštupio atšakas, ir žemupio pusę, kuris turi įspūdingą peizažą žemesnėse vietose Lenos deltoje.
 Jakutsko klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | −5,8 (1979) | −2,2 (1998) | 8,3 (1981) | 21,1 (1943) | 31,1 (1971) | 35,1 (1998) | 38,3 (1942) | 35,4 (1954) | 27,0 (1934) | 20,5 (1888) | 3,1 (1978) | −3,9 (1951) | 38,3 (1942) |
| Vid. aukščiausia °C | −34,8 | −28,7 | −12,3 | 2,8 | 13,8 | 21,8 | 24,8 | 21,1 | 11,2 | −4,2 | −25,7 | −34,3 | −3,7 |
| Vid. temperatūra °C | −39,6 | −34,5 | −21,3 | −5,4 | 7,3 | 15,9 | 19,0 | 15,0 | 5,8 | −8,3 | −28,7 | −38,0 | −9,4 |
| Vid. žemiausia °C | −41,2 | −38,9 | −28,0 | −11,4 | 1,3 | 8,4 | 11,5 | 8,2 | 0,1 | −12,9 | −34,1 | −40,8 | −14,8 |
| Žemiausia °C | −63,0 (1898) | −64,4 (1891) | −54,9 (1954) | −41,0 (1966) | −18,1 (1921) | −5,4 (1955) | −1,5 (1978) | −7,8 (1940) | −14,2 (1984) | −40,9 (1940) | −54,5 (1932) | −59,8 (1911) | −64,4 (1891) |
| Krituliai mm | 9 | 8 | 5 | 9 | 17 | 39 | 39 | 35 | 31 | 18 | 15 | 12 | 237 |
| Duomenys: Maskvos klimatas[1] 2009 01 16 | |||||||||||||
Kultūra
Jakutske yra 5 teatrai (A. Puškino dramos, Sachos, miniatiūrų, operos ir baleto, šokių), 5 muziejai (mamutų, šiaurės tautų kultūros, vargonų muzikos, M. Amosovo ir meno) bei 1 cirkas. Išlikęs 1683 m. forto bokštas. Miestas turi universitetą (įkurtas 1956 m.) ir Rusų Mokslų Akademijos poskyrį, kuris turi, tarp kitų, Kosmofizinį tyrinėjimų institutą, kuris veda „Jakutsko Plačios Atmosferos Liūties“ sistemą (viena iš didžiausių kosminių spindulių detekcijos vieta pasaulyje), ir Amžinojo įšalo tyrinėjimo institutą plėtojasi sprendžiant rimtas ir brangias problemas susijusias su pastatų statyba įšalusioje dirvoje. Jakutskas yra taip pat Jakutijos teatro ir Mamutų muziejaus namai.
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ „Jakutsko klimatas“ (Russian). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
.svg) |
Jakutijos miestai | 
|
| Sostinė: Jakutskas Aldanas | Lenskas | Mirnas | Neriungris | Niurba | Oliokminskas | Pokrovskas | Srednekolymskas | Tomotas | Udačnas | Verchojanskas | Viliujskas |
| Jakutijos ulusai |
|
|---|---|
| Abijus | Alaichas | Aldanas | Amga | Anabaras | Aukštutinė Kolyma | Aukštutinis Viliujus | Bulunas | Changalasas | Čurapča | Evenai-Bytantajus | Gornas | Kobiajus | Lenskas | Meginas-Kangalasas | Mirnas | Moma | Namas | Neriungris | Niurba | Oimiakonas | Oleniokas | Oliokminskas | Srednekolymskas | Suntaras | Tata | Tompas | Ust Aldanas | Ust Jana | Ust Maja | Verchojanskas | Viliujskas | Žiganskas | Žemutinė Kolyma Miestų apygardos: Jakutskas | Žatajus | |