Aleksandrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 31°12′0″ š. pl. 29°55′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 29.91667°r. ilg. / 31.20000; 29.91667 (Aleksandrija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.2) (robotas Pridedama: sco:Alexandria
Eilutė 103: Eilutė 103:
[[sc:Alessandria d'Egitto]]
[[sc:Alessandria d'Egitto]]
[[scn:Alessandria d'Eggittu]]
[[scn:Alessandria d'Eggittu]]
[[sco:Alexandria]]
[[sh:Aleksandrija]]
[[sh:Aleksandrija]]
[[simple:Alexandria]]
[[simple:Alexandria]]

18:01, 19 gruodžio 2010 versija

Aleksandrija
الإسكندرية
      
Montazos rūmai Aleksandrijoje
Aleksandrija
Aleksandrija
31°12′0″ š. pl. 29°55′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 29.91667°r. ilg. / 31.20000; 29.91667 (Aleksandrija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Egipto vėliava Egiptas
Muhafaza Aleksandrijos muhafaza
Gyventojų (2006) 4 110 015
Plotas 2 679 km²
Tankumas (2006) 1 534 žm./km²
Tinklalapis [1]

Aleksandrija (arab. al Iskandariyyah) – antrasis pagal dydį Egipto miestas, netoli nuo Kairo. 3,81 mln. gyventojų (2005). Tai didelis Viduržemio uostas, esantis Nilo deltoje.

Istorija

Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (Heptastadium). Šioje saloje stovėjo ir garsusis Aleksandrijos švyturys – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (Brucheium) buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (Serapeion) – dievo Serapio šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir Ptolemėjų mauzoliejus, jūrų dievo Poseidono šventykla Poseidonijus (Poseidonium), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno žydai. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į graikų kalbą buvo išverstas Senasis Testamentas (vadintas Septuagint).


Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA