Gabumai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
Itin didelį ''gabumų'' lygį nusako [[talentas|talento]] ir [[genijus|genialumo]] sąvokos. Talentingumas ir [[genialumas]] atskiriami pagal veiklos rezultatus ir jų charakteristikas. |
Itin didelį ''gabumų'' lygį nusako [[talentas|talento]] ir [[genijus|genialumo]] sąvokos. Talentingumas ir [[genialumas]] atskiriami pagal veiklos rezultatus ir jų charakteristikas. |
||
== Veiksniai == |
|||
Gebėjimai priklauso nebūtinai nuo talento, bet jiems susiformuoti svarbūs ir [[ugdymas]] bei jau įgytų, išmoktų dalykų [[lavinimas]]. Tam įtakos turi [[žinios]], [[patirtis]], [[branda]], [[kompetencija]]. |
|||
Asmeniniai veiksniai: |
|||
[[Motyvacija]], [[valia]], interesai, kryptingas domėjimasis, smalsumas. |
|||
== Ugdymo prielaidos == |
|||
Nauji gebėjimai gali būti įgyti tik tada, jei yra jų prielaidos, tai yra tam tikri gabumai ar jų užuomazgos. Ypatingų gabumų pagrindu gali būti atskleidžiamas ir ugdomas [[talentas]] (pvz., motorinis talentas sporte gali atsiskleisti kaip ypatingas vikrumas žaidžiant, judant sporto aikštelėje ir kitur). |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
20:00, 18 gruodžio 2010 versija
Gabumai (sin. 'sugebėjimai') – individualios psichologinės žmogaus savybės (asmenybės charakteristikos), lemiančios tam tikros veiklos sėkmę.
Individo gabumai atsiskleidžia mokantis veiklos ir nustatomi pagal tai, kaip greitai, lengvai ir tvirtai individas palyginti su kitais tose pačiose sąlygose esančiais žmonėmis išmoksta ją atlikti.
Manoma, kad gabumai formuojasi duomenų (įgymio) pagrindu.
Psichologijoje tyrimų pradininkas (XIX amžius) – anglų antropologas F. Galtonas eksperimetiškai ir statistiškai tyrė žmonių skirtumus.
Lygiai
Gabumų ryškumas nustatomas kiekybiniais matavimais (testais). Labiausiai paplitę yra intelekto testai, rezultatų testai.
Itin didelį gabumų lygį nusako talento ir genialumo sąvokos. Talentingumas ir genialumas atskiriami pagal veiklos rezultatus ir jų charakteristikas.
Veiksniai
Gebėjimai priklauso nebūtinai nuo talento, bet jiems susiformuoti svarbūs ir ugdymas bei jau įgytų, išmoktų dalykų lavinimas. Tam įtakos turi žinios, patirtis, branda, kompetencija.
Asmeniniai veiksniai: Motyvacija, valia, interesai, kryptingas domėjimasis, smalsumas.
Ugdymo prielaidos
Nauji gebėjimai gali būti įgyti tik tada, jei yra jų prielaidos, tai yra tam tikri gabumai ar jų užuomazgos. Ypatingų gabumų pagrindu gali būti atskleidžiamas ir ugdomas talentas (pvz., motorinis talentas sporte gali atsiskleisti kaip ypatingas vikrumas žaidžiant, judant sporto aikštelėje ir kitur).
Šaltiniai
Psichologijos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – ISBN 5-89950-016-6