Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
|įkurtas = |
|įkurtas = |
||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2010 |gyventoju = |
|gyventojumetai = 2010 |gyventoju = 66 |
||
|plotas = 48 |
|plotas = 48 |
||
|gyventojutankumas = 1547,8 |
|gyventojutankumas = 1547,8 |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
{{otheruses}} |
{{otheruses}} |
||
'''Alytus''' – didžiausias جاندا اے۔ گولے مارن لئی ٹینک دے اگے وڈے ناپ دی توپ ہوندی اے۔ اے توپ اک کمن آلے ٹرٹ چ ہوندی اے تے اے 360 ڈگری کم سکدی اے۔ اس توں علاوہ مشین گناں وی ٹینک اتے لگیاں ہوندیاں نے۔ بچاؤ واسطے موٹا بکتر ہوندا اے تے جالی آے ٹیراں دی وجہ توں اے ہر تھاں تے ٹر سکدا اے۔ |
|||
⚫ | |||
برطانیہ نے پہلی جنگ عظیم چ ٹینکاں نوں بنانا شروع کیتا۔ اوناں نے ٹینکاں نوں دشمناں دیاں مورچیاں تے سرنگاں دے خلاف ورتیا۔ 1916 چ اوناں نوں پہلی واری سوم دی لڑائی چ ورتیا گیا۔ اس توں بعد دوجی جنگ عظیم چ ٹینکآں نوں وڈے پیمانے تے ورتیا گیا۔ اس دوران ٹینکاں نوں جنگ چ ورتن واسطے نوے ول بنے تے ایناں دی ٹیکنالوجی چ وی بوت ترقی ہوئی۔ دوجی جنگ عظیم چ ٹینکاں دی کمال دی پرفارمنس دی وجہ توں ٹینکاں نوں زمینی لڑائی بوت اہمیت لب گئی۔ جرمنی نے جنگ دے دوران اک نوا ول بنایا جینوں بلٹزکریگ کیندے نے۔ اس بول دا مطلب تیز لڑائی اے اس ول چ ٹینک اگے ہوندے سن تے اتوں جعاز اوناں دی مدد کردے سن اے ول توں جرمنی نے بوت تیزی دے نال ٹینکاں نوں ورت کے دوجی جنگ عظیم دے شروع چ کافی کامیابی حاصل کر لئی۔ |
|||
21ویں صدی دا ٹینک پوری اک صدی دے ڈیزائن تے ٹیکنالوجی دا نچوڑ اے۔ اج کل دا ٹینک ہر لحاظ نال اک زبردست جنگی گڑی اے۔ پہلی جنگ عظیم دے ٹینک اندازے توں گولے ماردے سن تے اج کل دے ٹینک ليزر نال نشانا لے کے گولے ماردے نیں, دوجی جنگ عظیم دے ٹینک ٹردے ہوۓ گولا نئیں مار سکدے تے اج دے ٹینک ٹردے ہوۓ ٹردی شے نوں 4 کلومیٹر دی دوری توں مار سکدے نیں، پہلی جنگ عظیم دے ٹینک 7 کلومیٹر فی کینٹا تے ٹر سکدے سن تے اج دے ٹینک 70 کلومیٹر فی کینٹے دی رفتار تے ٹر سکدے نیں۔ |
|||
حصے [چپھاؤ] |
|||
1 تریخ |
|||
1.1 پہلی جنگ عظیم |
|||
1.2 دوجی جنگ عظیم |
|||
1.3 ٹھنڈی جنگ |
|||
1.4 اج کل |
|||
[لکھو]تریخ |
|||
ٹینکاں نوں پہلی جنگ عظیم توں پہلاں کئی یورپی انجنیئراں نے بنان دی کوشش کیتی تے کجاں دا ڈیزائن کم دا سی مگر سب توں پہلاں برطانیہ نے اک چنگا جنگی ٹینک بنایا۔ اے ٹین 1916 چ بنایا گیا تے اسے سال اینوں پہلی جنگ عظیم چ ورتیا گیا۔ برطانیہ نے جنگ دے دوران 150 ٹینک بناۓ تے جرمنی نے صرف 15 اپنے ڈیزائن کیتے ہوۓ ٹینک۔ اس توں علاوہ فرانس نے وی اپنا پہلا ٹینک رینالٹ FT-17 بنایا اے پہلا ٹینک سی جیدی توپ 360 ڈگری کم سکدی سی۔ کیونکہ پہلی جنگ عظیم دے ٹینکاں چ کئی تکنیکی مسئلے سن اس واسطے اے کوئی بوتا کم نا کر سکیا۔ مگر کمانڈراں نوں اس گل دا اندازہ ہو گیا کے ٹینک اک کم دی شے اے۔ |
|||
[لکھو]پہلی جنگ عظیم |
|||
پہلی جنگ عظیم توں بعد امریکہ، روس، برطانیہ، فرانس تے جرمنی چ ٹینک دی ٹیکنالوجی دے اتے تیزی نال کم شروع ہو گیا۔ جرمنی نے سب توں پہلاں ٹینکاں نوں ورتن دا اک نوا ول کڑیا تے اینوں دوجی جنگ عظیم چ بوت زبردست نتیجیاں دے نال ورتیا۔ دوجی جنگ عظیم چ جرمنی نے ٹینکاں توں تیزے دے نال حملہ کرا کے اک ہفتے چ فرانس نوں ہرا دتا تے قبضہ کر لیا۔ اے جنگ اونے بہتر ولاں تے ہتھیاراں دے نال فرانس دیاں جنگی حماقتاں دی وجہ توں وی جتی سی۔ |
|||
[لکھو]دوجی جنگ عظیم |
|||
دوجی جنگ عظیم چ پہلی واری ٹینکاں نوں زبردست فائدہ چکدے ہوئیاں ورتیا گیا سی۔ جرمنی دے اک جنگی پلینر دے دسیا کے جتھے ٹینک ہون گے اوتھے ہی جنگ دی وڈی لڑائی ہوۓ گی۔ اودی گل درست ثابت ہوئی تے جرمنی نے ٹینکاں توں برپور فیدا چکیا تے فرانس تے یورپ دے بوتے علاقے تے قبصہ کر لیا۔ جرمنی افریقہ چ برطانیہ دے نال دوجی جنگ عظیم چ لڑدا ریا مگر ٹیم دے اتے لاجسٹک مدد نا ملن تے جنگ ہار گیا۔ روس چ وی شروع چ جرمنی روس دے بہتر ٹینک T-34 توں مار کھاندا ریا مگر فیر جرمنی نے نوے ٹینک بناۓ جینے اس کمی نوں پورا کر دتا۔ مگر روس نے گنتی چ جرمنی نوں پچھے چھڑ دتا۔ اوناں بوت زيادہ ٹینک جنگ دے دوران بناۓ۔ ٹینکاں دی سب توں وڈی جنگ دوجی جنگ عظیم چ جرمنی تے روس دے درمیان کرک دے پنڈ چ ہوئی۔ جرمنی کول بہتر ٹینک سن مگر روس کول بوتی گنتی چ ٹینک سن جیدے توں جرمنی مار کھا گیا۔ کرسک دی لڑائی چ تقریبا 8000 ٹینک سن جیناں چوں 3000 جرمنی تے 5000 روس دے سن۔ |
|||
[لکھو]ٹھنڈی جنگ |
|||
ٹھنڈی جنگ چ نیٹو تے وارسا پیکٹ دے درمیان ہتھیاراں دی دوڑ لگ گئی جیدے چ ٹینک دی ٹیکنالوجی نوں بوت تیزی دے نال ترقی دتی گئی۔ دوجی جنگ عظیم چ نکی دوری تک لڑن واسطے ٹینک دا ڈیزائن مکمل سی مگر ٹھنڈی جنگ چ دوجی جنگ عظیم چ بنائیاں گئیاں ٹیکنالوجیاں: وڈے برج، چنگی سسپنشن، ودیا انجن، ٹلوان آلا بکتر تے وڈے ناپ دی توپ، دی نیو اتے نویاں ٹیکناجیاں بنائیاں جیناں چ ودیا توپ چلان دا طریقہ، توپ دا نشانہ پکا رکھن واسطے گائروسکوپ دا ورتن، ریڈیو نال گل بات کرن چ بہتری، ڈریوراں دا ارام تے لیزر تے انفراریڈ دے سمان دی ٹینک چ نیو شامل اے۔ اسے ویلے چ ٹینکاں نوں مارن واسطے میزائل وی چنگے ہوندے گۓ اس لئی ٹینک دے بکتر نوں وی ودیا کیتا گیا۔ ٹینک دے بکتر چ اک نوی شے Explosive Reactive Armour سی۔ اے ٹیلاں جیاں ہوندیاں نے جیدے تے جدوں کوئی گولا لگے تے پھٹ جاندیاں نے تے ٹینک بچا ریندا اے۔ اسے دوران ٹینکاں دے گولیاں چ اک نوی شے Sabot گولا آیا۔ اے ہر قسم دے بکتر نوں توڑن دی خاصیت رکھدا اے۔ اینوں ماڑے یورینیم یا ٹنگسٹن توں بنایا جاندا اے۔ |
|||
روس نے سرد جنگ چ ٹی-80 ٹینک بنایا ایدے چ پہلی واری اک گیس ٹربائن انجن لگیا ہویا سی(دوجیاں ٹینکاں چ ڈیزل انجن ہوندا اے سواۓ ایم 1 ایبرم دے)۔ اس انجن دی وجہ توں اے بوت تیزی دے نال ٹر سکدا سی تے اس ٹینک دے مقابلے دا نیٹو کول کوئی ٹینک نئیں سی۔ نیٹو نے حساب لایا کے اگر ٹی-80 ٹینکاں توں روس نے حملہ کیتا تے یورپ دا کافی حصہ اونے دے کول آجاۓ گا تے ٹی-80 نوں روکن واسطے کوئی ٹینک نئیں ہوۓ گا۔ اس واسطے امریکہ نے اپاشے ہیلیکاپٹر بنایا جیڑا کے ٹینک نال لڑن واسطے سب توں بہترین مشین منی جاندی اے۔ سرد جنگ دے دوران مختلف لڑائیاں چ جیڑیاں اسرائیل لڑیاں گئیاں اوناں چ اے حساب لایا گیا کے ہیلیکاپٹر ٹینکاں نوں روکن واسطے زبردست مشین نیں۔ |
|||
[لکھو]اج کل |
|||
ٹھنڈی جنگ دے ختم ہون توں بعد سارے جگ چ جنگی بجٹ کٹا دتا گیا مگر ٹینکاں دی ٹیکنالوجی چ فیر وی بہتری آندی رئی۔ جرمنی نے لیپرڈ 2 ٹینک بنایا جیڑا کے دوجے تمام ٹینکاں توں بہتر اے۔ ایدی گولے مارن دی طاقت یا باقی شیواں تے دوجیاں ٹینکاں دے نال دیاں نے مگر ایدے چ انٹرنیٹ ورگی بات چیت ہو سکدی اے جس دی وجہ توں ہر ویلے اے لڑائی دے کسے وی کونے دی سیانف اونوں لب سکدی اے جیدی وجہ توں اوہ دوجے ٹینکاں توں بہتر کم کردا اے۔ |
|||
⚫ | گٹھ: ٹیکنالوجیPietų [[Lietuva|Lietuvos]] miestas, šalia [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. [[Alytaus apskritis|Apskrities]], [[Alytaus rajono savivaldybė|rajono]], miesto savivaldybės, [[Alytaus seniūnija|seniūnijos]] ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine. |
||
Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra '''Alytus I''', kairiajame – '''Alytus II'''. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante. |
Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra '''Alytus I''', kairiajame – '''Alytus II'''. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante. |
19:52, 14 gruodžio 2010 versija
Alytus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 66 | |||||||||||||||
Plotas | 48 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 1 žm./km² | |||||||||||||||
Pašto kodas | centrinis LT-62001 | |||||||||||||||
Tinklalapis | www.alytus.lt | |||||||||||||||
Vikiteka | Alytus | |||||||||||||||
|
- Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).
Alytus – didžiausias جاندا اے۔ گولے مارن لئی ٹینک دے اگے وڈے ناپ دی توپ ہوندی اے۔ اے توپ اک کمن آلے ٹرٹ چ ہوندی اے تے اے 360 ڈگری کم سکدی اے۔ اس توں علاوہ مشین گناں وی ٹینک اتے لگیاں ہوندیاں نے۔ بچاؤ واسطے موٹا بکتر ہوندا اے تے جالی آے ٹیراں دی وجہ توں اے ہر تھاں تے ٹر سکدا اے۔ برطانیہ نے پہلی جنگ عظیم چ ٹینکاں نوں بنانا شروع کیتا۔ اوناں نے ٹینکاں نوں دشمناں دیاں مورچیاں تے سرنگاں دے خلاف ورتیا۔ 1916 چ اوناں نوں پہلی واری سوم دی لڑائی چ ورتیا گیا۔ اس توں بعد دوجی جنگ عظیم چ ٹینکآں نوں وڈے پیمانے تے ورتیا گیا۔ اس دوران ٹینکاں نوں جنگ چ ورتن واسطے نوے ول بنے تے ایناں دی ٹیکنالوجی چ وی بوت ترقی ہوئی۔ دوجی جنگ عظیم چ ٹینکاں دی کمال دی پرفارمنس دی وجہ توں ٹینکاں نوں زمینی لڑائی بوت اہمیت لب گئی۔ جرمنی نے جنگ دے دوران اک نوا ول بنایا جینوں بلٹزکریگ کیندے نے۔ اس بول دا مطلب تیز لڑائی اے اس ول چ ٹینک اگے ہوندے سن تے اتوں جعاز اوناں دی مدد کردے سن اے ول توں جرمنی نے بوت تیزی دے نال ٹینکاں نوں ورت کے دوجی جنگ عظیم دے شروع چ کافی کامیابی حاصل کر لئی۔ 21ویں صدی دا ٹینک پوری اک صدی دے ڈیزائن تے ٹیکنالوجی دا نچوڑ اے۔ اج کل دا ٹینک ہر لحاظ نال اک زبردست جنگی گڑی اے۔ پہلی جنگ عظیم دے ٹینک اندازے توں گولے ماردے سن تے اج کل دے ٹینک ليزر نال نشانا لے کے گولے ماردے نیں, دوجی جنگ عظیم دے ٹینک ٹردے ہوۓ گولا نئیں مار سکدے تے اج دے ٹینک ٹردے ہوۓ ٹردی شے نوں 4 کلومیٹر دی دوری توں مار سکدے نیں، پہلی جنگ عظیم دے ٹینک 7 کلومیٹر فی کینٹا تے ٹر سکدے سن تے اج دے ٹینک 70 کلومیٹر فی کینٹے دی رفتار تے ٹر سکدے نیں۔ حصے [چپھاؤ] 1 تریخ 1.1 پہلی جنگ عظیم 1.2 دوجی جنگ عظیم 1.3 ٹھنڈی جنگ 1.4 اج کل [لکھو]تریخ
ٹینکاں نوں پہلی جنگ عظیم توں پہلاں کئی یورپی انجنیئراں نے بنان دی کوشش کیتی تے کجاں دا ڈیزائن کم دا سی مگر سب توں پہلاں برطانیہ نے اک چنگا جنگی ٹینک بنایا۔ اے ٹین 1916 چ بنایا گیا تے اسے سال اینوں پہلی جنگ عظیم چ ورتیا گیا۔ برطانیہ نے جنگ دے دوران 150 ٹینک بناۓ تے جرمنی نے صرف 15 اپنے ڈیزائن کیتے ہوۓ ٹینک۔ اس توں علاوہ فرانس نے وی اپنا پہلا ٹینک رینالٹ FT-17 بنایا اے پہلا ٹینک سی جیدی توپ 360 ڈگری کم سکدی سی۔ کیونکہ پہلی جنگ عظیم دے ٹینکاں چ کئی تکنیکی مسئلے سن اس واسطے اے کوئی بوتا کم نا کر سکیا۔ مگر کمانڈراں نوں اس گل دا اندازہ ہو گیا کے ٹینک اک کم دی شے اے۔ [لکھو]پہلی جنگ عظیم پہلی جنگ عظیم توں بعد امریکہ، روس، برطانیہ، فرانس تے جرمنی چ ٹینک دی ٹیکنالوجی دے اتے تیزی نال کم شروع ہو گیا۔ جرمنی نے سب توں پہلاں ٹینکاں نوں ورتن دا اک نوا ول کڑیا تے اینوں دوجی جنگ عظیم چ بوت زبردست نتیجیاں دے نال ورتیا۔ دوجی جنگ عظیم چ جرمنی نے ٹینکاں توں تیزے دے نال حملہ کرا کے اک ہفتے چ فرانس نوں ہرا دتا تے قبضہ کر لیا۔ اے جنگ اونے بہتر ولاں تے ہتھیاراں دے نال فرانس دیاں جنگی حماقتاں دی وجہ توں وی جتی سی۔ [لکھو]دوجی جنگ عظیم دوجی جنگ عظیم چ پہلی واری ٹینکاں نوں زبردست فائدہ چکدے ہوئیاں ورتیا گیا سی۔ جرمنی دے اک جنگی پلینر دے دسیا کے جتھے ٹینک ہون گے اوتھے ہی جنگ دی وڈی لڑائی ہوۓ گی۔ اودی گل درست ثابت ہوئی تے جرمنی نے ٹینکاں توں برپور فیدا چکیا تے فرانس تے یورپ دے بوتے علاقے تے قبصہ کر لیا۔ جرمنی افریقہ چ برطانیہ دے نال دوجی جنگ عظیم چ لڑدا ریا مگر ٹیم دے اتے لاجسٹک مدد نا ملن تے جنگ ہار گیا۔ روس چ وی شروع چ جرمنی روس دے بہتر ٹینک T-34 توں مار کھاندا ریا مگر فیر جرمنی نے نوے ٹینک بناۓ جینے اس کمی نوں پورا کر دتا۔ مگر روس نے گنتی چ جرمنی نوں پچھے چھڑ دتا۔ اوناں بوت زيادہ ٹینک جنگ دے دوران بناۓ۔ ٹینکاں دی سب توں وڈی جنگ دوجی جنگ عظیم چ جرمنی تے روس دے درمیان کرک دے پنڈ چ ہوئی۔ جرمنی کول بہتر ٹینک سن مگر روس کول بوتی گنتی چ ٹینک سن جیدے توں جرمنی مار کھا گیا۔ کرسک دی لڑائی چ تقریبا 8000 ٹینک سن جیناں چوں 3000 جرمنی تے 5000 روس دے سن۔ [لکھو]ٹھنڈی جنگ ٹھنڈی جنگ چ نیٹو تے وارسا پیکٹ دے درمیان ہتھیاراں دی دوڑ لگ گئی جیدے چ ٹینک دی ٹیکنالوجی نوں بوت تیزی دے نال ترقی دتی گئی۔ دوجی جنگ عظیم چ نکی دوری تک لڑن واسطے ٹینک دا ڈیزائن مکمل سی مگر ٹھنڈی جنگ چ دوجی جنگ عظیم چ بنائیاں گئیاں ٹیکنالوجیاں: وڈے برج، چنگی سسپنشن، ودیا انجن، ٹلوان آلا بکتر تے وڈے ناپ دی توپ، دی نیو اتے نویاں ٹیکناجیاں بنائیاں جیناں چ ودیا توپ چلان دا طریقہ، توپ دا نشانہ پکا رکھن واسطے گائروسکوپ دا ورتن، ریڈیو نال گل بات کرن چ بہتری، ڈریوراں دا ارام تے لیزر تے انفراریڈ دے سمان دی ٹینک چ نیو شامل اے۔ اسے ویلے چ ٹینکاں نوں مارن واسطے میزائل وی چنگے ہوندے گۓ اس لئی ٹینک دے بکتر نوں وی ودیا کیتا گیا۔ ٹینک دے بکتر چ اک نوی شے Explosive Reactive Armour سی۔ اے ٹیلاں جیاں ہوندیاں نے جیدے تے جدوں کوئی گولا لگے تے پھٹ جاندیاں نے تے ٹینک بچا ریندا اے۔ اسے دوران ٹینکاں دے گولیاں چ اک نوی شے Sabot گولا آیا۔ اے ہر قسم دے بکتر نوں توڑن دی خاصیت رکھدا اے۔ اینوں ماڑے یورینیم یا ٹنگسٹن توں بنایا جاندا اے۔ روس نے سرد جنگ چ ٹی-80 ٹینک بنایا ایدے چ پہلی واری اک گیس ٹربائن انجن لگیا ہویا سی(دوجیاں ٹینکاں چ ڈیزل انجن ہوندا اے سواۓ ایم 1 ایبرم دے)۔ اس انجن دی وجہ توں اے بوت تیزی دے نال ٹر سکدا سی تے اس ٹینک دے مقابلے دا نیٹو کول کوئی ٹینک نئیں سی۔ نیٹو نے حساب لایا کے اگر ٹی-80 ٹینکاں توں روس نے حملہ کیتا تے یورپ دا کافی حصہ اونے دے کول آجاۓ گا تے ٹی-80 نوں روکن واسطے کوئی ٹینک نئیں ہوۓ گا۔ اس واسطے امریکہ نے اپاشے ہیلیکاپٹر بنایا جیڑا کے ٹینک نال لڑن واسطے سب توں بہترین مشین منی جاندی اے۔ سرد جنگ دے دوران مختلف لڑائیاں چ جیڑیاں اسرائیل لڑیاں گئیاں اوناں چ اے حساب لایا گیا کے ہیلیکاپٹر ٹینکاں نوں روکن واسطے زبردست مشین نیں۔ [لکھو]اج کل ٹھنڈی جنگ دے ختم ہون توں بعد سارے جگ چ جنگی بجٹ کٹا دتا گیا مگر ٹینکاں دی ٹیکنالوجی چ فیر وی بہتری آندی رئی۔ جرمنی نے لیپرڈ 2 ٹینک بنایا جیڑا کے دوجے تمام ٹینکاں توں بہتر اے۔ ایدی گولے مارن دی طاقت یا باقی شیواں تے دوجیاں ٹینکاں دے نال دیاں نے مگر ایدے چ انٹرنیٹ ورگی بات چیت ہو سکدی اے جس دی وجہ توں ہر ویلے اے لڑائی دے کسے وی کونے دی سیانف اونوں لب سکدی اے جیدی وجہ توں اوہ دوجے ٹینکاں توں بہتر کم کردا اے۔ گٹھ: ٹیکنالوجیPietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.
Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante.
Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai (architektas A. Kulvietis), valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai (centrinis LT-62001).
Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, Jaunimo parkas.
Alytuje I yra žydų kapinės, Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis. Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, Likiškiuose.
Istorija
Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu čia stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.
Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešniakrantis Alytus. 1795 m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815–1915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.
1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai.
Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 m. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. | ? | Trakų kunigaikštystė | |
1413–1565 m. | ? | Trakų vaivadija | |
1565–1775 m. | Alytaus valsčiaus centras | Alytaus apskrities centras | |
1795–1801 m. | Trakų apskritis | ||
1801 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1801–1915 m. | Trakų apskritis (Alytus I) Kalvarijos apskritis (Alytus II) |
Vilniaus gubernija (Alytus I) Suvalkų gubernija (Alytus II) | |
1915–1917 m. | Alytaus apskrities centras (Alytus II) Alytaus-Merkinės apskrities centras (Alytus I) | ||
1917–1950 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Alytaus apylinkės centras | Alytaus rajono centras | Kauno sritis |
1953–1977 m. | |||
1977–1995 m. | Alytaus apylinkės centras | respublikinio pavaldumo miestas, Alytaus rajono centras | |
1995–2009 m. | Alytaus seniūnijos centras | Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės centras | Alytaus apskritis |
nuo 2009 m. | — |
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m. | ||||||||
1823 m. | 1827 m. | 1886 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
600 | 289 (Alytus I) |
1 769 926 (Alytus I) 843 (Alytus II) |
3 445 1 435 (Alytus I) 2 010 (Alytus II) |
6 322 | 7 124 | 9 207 | ||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | - | ||
12 300 | 28 165 | 55 509 | 73 015 | 71 491 | - | - | ||
|
Mieste gyvena 94,7 % lietuvių, 2,8 % rusų.
Garbės piliečiai
- Alfonsas Grigaitis (nuo 2000 m.)
- Elizabethe Kallemeyn (nuo 2001 m.)
- Valentinas Kirlys (nuo 2001 m.)
- Heide Reiß Bolland (nuo 2001 m.)
- Pranas Gavėnas (nuo 2002 m.)
- Vytautas Nedzinskas (nuo 2002 m.)
- Jurgis Kunčinas (nuo 2003 m.)
- Vytautas Zambacevičius (nuo 2004 m.)
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas (nuo 2007 m.)
Žymūs žmonės
- Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966), dailininkas, tapytojas
- Juozas Geniušas (1892-1948), prozininkas, dramaturgas
- Anzelmas Matutis (1923-1985), vaikų poetas
- Antanas Jonynas (1923-1976), poetas, prozininkas
- Alfonsas Maldonis (1929-2007), poetas
- Jurgis Kunčinas (1947-2002), rašytojas
- Alvydas Jegelevičius (g. 1949), kompozitorius, rašytojas
- Alvydas Petkevičius (g. 1950), tapytojas
- Romas Kalanta (1953-1972), kovotojas už Lietuvos laisvę
- Valdemaras Martinkėnas (1965-2004), futbolo vartininkas
- Gintaras Staučė (g. 1969), futbolo vartininkas
- Jurgita Štreimikytė (g. 1972), viena žymiausių šalies krepšininkių
- Žydrūnas Karčemarskas (g. 1983), futbolo vartininkas
Kultūra
Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas Antanui Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, Antano Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti).
Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.
Kulto statiniai
Alytuje yra keturios bažnyčios:
- Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
- Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
- Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
- Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.
Mieste yra Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.
Muziejai
- Alytaus Julijos Baranauskienės tautodailės muziejus
- Alytaus kraštotyros muziejus
- A. Jonyno memorialinis muziejus
- A. Matučio vaikų literatūros muziejus
- A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus
- Mūsų tautos istorinės atminties muziejus
- Policijos muziejus
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Alytaus darbo rinkos mokymo centras
- Alytaus pramonės ir prekybos mokykla
- Alytaus kolegija
- Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
- Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla
- Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla
- Alytaus Jotvingių gimnazija
- Alytaus Likiškėlių vidurinė mokykla
- Alytaus Panemunės vidurinė mokykla
- Alytaus Piliakalnio pagrindinė mokykla
- Alytaus Putinų gimnazija
- Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla
- Alytaus „Volungės“ pagrindinė mokykla
- Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
- Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
- Viešoji įstaiga Alytaus Šv. Benedikto gimnazija
- 3 pradinės mokyklos: Anzelmo Matučio, „Sakalėlio“, Senamiesčio
- 2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
- 16 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Eglutė“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
- Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
- Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Pramonė
Alytuje pagaminama 4,6 % visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.
Sportas
Geografija
- Alytuje, 1964 m. birželio 20 d. per krušą iškrito didžiausias ledėkas Lietuvoje. Jis buvo 300 gramų svorio.
- 2 Alytaus miesto ežerai
Kraštinės koordinatės | |||||||||||
54° 26′ 30″ | |||||||||||
23° 57′ 40″ |
|
24° 06′ 00″ | |||||||||
54° 21′ 50″ |
Susisiekimas
|
Savivaldybė
Valstybė | Lietuva |
---|---|
Apskritis | Alytaus apskritis |
Miestai | Alytus |
Gyventojų (2009) | 74260 (9) |
Gyventojų tankumas | 1547,8 žm./km² (4) |
Plotas | 48 km² (60) |
Meras | Česlovas Daugėla (2007–2010) |
[{{{svetainė}}}] |
Sovietmečiu Alytus buvo respublikinio pavaldumo miestas. Nuo 1995 m. turi atskiros savivaldybės statusą Alytaus apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1979 | 20 | 45.509 | Alytus | |
1983 | 28 | 54.000 | Alytus | |
1984 | 32 | 63.500 | Alytus | |
1989 | 34 | 73.015 | Alytus | |
2001 | 40 | 71.491 | Alytus | |
2005 | 45 | 74.900 | 7 rajonai | Alytus |
2007 | 46 | 73.115 | 8 rajonai | Alytus |
2009 | 48 | 74.260 | 8 rajonai | Alytus |
Mikrorajonai
Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus.
Miestų partnerystė
Literatūra
- Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje (sud. Regina Žepkaitė). - Vilnius: Eugrimas, 2004. - 187 p.: iliustr. - ISBN 9955-501-66-9
Nuorodos
- Alytaus miesto savivaldybė
- Alytaus žemėlapis
- Alytaus apylinkių žemėlapis
- Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)
- Alytaus miesto naujienų svetainė
- Alytaus jaunimo draugas
- Alytaus miesto varkymas // Savivaldybė, 1930 m., Nr. 2. - 29-30 psl.
- Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius metų pradžioje, pagal statistikos departamentą